2015-aisiais dar būdamas ekonomistu Gitanas Nausėda gana ironiškai savo feisbuke išdėstė, ką reikėtų padaryti norint įsteigti valstybinį banką. „O jeigu vis dėlto nepasisektų, banką galima privatizuoti už vieną eurą kokiam nors lietuviško kapitalo atstovui. Jei ne valstybinis, tai bent jau tautiškas“, – rašė jis.

Išrinktas prezidentu G. Nausėda jau pasisakė už valstybinį banką. „Aš manau, kad sulig krize neturėtų visa tai baigtis, tai turėtų tapti geru pagrindu valstybinio banko formavimui“, – sakė prezidentas.

Valstybinio plėtros banko steigimui 2020-aisiais pritarė ir praeitos kadencijos Seimas. Banką pripažino valstybei svarbiu projektu. Tikinta, kad valstybinis bankas noriau nei komerciniai bankai dalins paskolas smulkiam ir vidutiniam verslui. Taip pat padidins finansinių paslaugų prieinamumą regionuose, nes dabar vien išsigryninti pinigų neretai reikia važiuoti į rajono centrą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Finansinių paslaugų prieinamumas žmonėms – ar kas nors pasikeitė nuo 2020 metų? Turime tą pačią didžiulę bankų koncentraciją. Bankų naujų neatsirado, bankinės paslaugos brangsta“, – teigė Seimo narė Rasa Budbergytė.

Finansinių paslaugų prieinamumas žmonėms – ar kas nors pasikeitė nuo 2020 metų? Turime tą pačią didžiulę bankų koncentraciją. Bankų naujų neatsirado, bankinės paslaugos brangsta.

Po Seimo rinkimų konservatorių ir liberalų valdžia iš karto pareiškė, kad jokio naujo valstybinio banko nekurs. Skaičiuojama, kad naujo banko steigimas mažiausiai kainuotų nuo 100 milijonų eurų. Vis dėlto, Vyriausybė nusprendė sujungti keturias įstaigas į vieną strateginį investicinį fondą.

„Manome, kad šių keturių įstaigų konsolidavimas atitinka ir prezidento siūlytą idėją. Galbūt terminologija yra šiek tiek kitokia, tačiau pagrindiniai tikslai tikrai yra tokie patys“, – kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Taip pat bus labai svarbus Vyriausybės apsisprendimas, tai yra galimybė iš ES atgaivinimo fondo skolintis palankiomis finansinėmis sąlygomis“, – teigė Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.

Nacionalinės plėtros įstaiga turėtų pradėti veikti iki šių metų pabaigos. Nors ši įstaiga finansinių paslaugų gyventojams neteiks, panašu, prezidentas jos idėja patenkintas. Dėl gyventojų užteko Lietuvos banko pažado, kad regionuose bus daugiau bankomatų.

Ekonomistai sako, kad nors viena įstaiga vietoj keturių ir turėtų veikti efektyviau, tačiau gyventojams iš to jokios naudos. „Papildo kreditavimo rinką, užpildo tam tikras spragas tose srityse, kur jau komerciniai, pelno siekiantys subjektai savo funkcijų nenori vykdyti. Tai situacija neturėtų keistis nuo tos kuri yra dabar“, – kalbėjo ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Parlamente jau buvo svarstomas įstatymas, pagal kurį šalies bankai būtų įpareigoti rajonuose įrengti daugiau bankomatų. Tačiau Lietuvos bankas įstatymo pasiūlė nepriimti. Esą bankai savanoriškai juos įrengs. Įpareigota šalyje pastatyti bent 100 universalių bankomatų, iš kurių pinigų galės nusiimti bet kurio banko klientas.