Beveik pusė lietuvių yra įsitikinę, kad prieš euro įvedimą visų prekių ir paslaugų kainos didėjo. Trečdalis mano, kad kainos nekito ir tik 1 proc. gyventojų pastebėjo kainų mažėjimą. Daugiausiai respondentų nurodė maisto, avalynės ir drabužių kainų augimą. Tai atskleidė didžiausio Europoje avalynės tinklo „Deichmann“ iniciatyva atlikta apklausa.

Brangimą įžvelgia visur

44 proc. lietuvių teigia, kad dviejų valiutų skelbimo laikotarpiu visos prekių ir paslaugų kainos didėjo. 70 proc. respondentų pastebėjo maisto produktų, 52 proc. – avalynės ir drabužių, 45 proc. – namų apyvokos prekių pabrangimą.

33 proc. gyventojų nuomone, planuojamas euro įvedimas neturėjo įtakos kainų pokyčiams. Tokia pati respondentų dalis nurodė teisingą avalynės bei drabužių kainų perskaičiavimą. O manančių, kad prekių ir paslaugų kainos sumažėjo yra absoliuti mažuma – vos 1 proc. lietuvių įžvelgė avalynės, drabužių bei kitų prekių atpigimą.

Pasak „Deichmann avalynės“ pardavimų vadovės Živilės Mazurkaitės, vartotojų įsitikinimą dėl kainų augimo pirmiausia reikėtų sieti su natūralia baime belaukiant euro įvedimo bei asmeninėmis pirkėjų patirtimis.

„Valiutos pasikeitimas yra reikšmingas įvykis, todėl natūralu, kad nemažai žmonių jaučia tam tikrą nerimą dėl kainų. Vis dėlto, dažnai ta baimė nėra pagrįsta. Pavyzdžiui, „Deichmann“ kainodaroje iki perskaičiavimo eurais visos kainos buvo nurodomos tik litais, be centų. Siekdami garantuoti sąžiningą kainų perskaičiavimą, pakeitėme kainodarą pagal įstatymo reglamentuotą apvalinimo taisyklę su dviem skaičiais po kablelio. Tačiau norint pelnyti vartotojo pasitikėjimą, tik sąžiningai pakeistos kainos etiketės nepakanka, svarbi kiekviena ankstesnė vartotojo patirtis, skaidri įmonės kainodara ir reputacija“, – teigia Ž. Mazurkaitė.

Pagal Statistikos departamento duomenis, 100 pagrindinių prekių ir paslaugų kainos pastaruoju metu praktiškai nesikeitė, o kai kuriais atvejais šiek tiek mažėjo. Net ir brangiausių prekių kaina kartais pakildavo vos daugiau nei 1 procentą.

Kainų pokyčiai po euro įvedimo

„Deichmann“ atliktas tyrimas taip pat atskleidė vartotojų prognozes kitiems metams. 65 proc. gyventojų mano, kad avalynės ir drabužių kainos po oficialaus euro įvedimo šiek tiek didės, 14 proc. prognozuoja geroką brangimą, dar tiek pat tikisi kainų stabilumo. Kad kainos mažės mano vos 4 proc. lietuvių.

„Tikėtina, kad dalies įmonių, kurios tiksliai perskaičiavo kainas pagal oficialių euro kursą, kainodara keisis. Pagrindinė priežastis – nepatrauklios ir sudėtingai įsimenamos dabartinės kainos eurais. Kitais metais „Deichmann“ kainodaroje taip pat bus keletas pasikeitimų – visos batų ir kitų prekių kainos eurais bus apvalinamos. Tačiau vartotojams šie pokyčiai bus palankūs, nes kainos mažės vidutiniškai 2–3 proc., t.y. 1–5 litus“, – teigia „Deichmann avalynės“ pardavimų vadovė.

Dėl euro įpročių nekeis

Nors dauguma nusiteikę tolimesniam kainų augimui, kitais metais lietuviai neketina keisti savo įpročių ir nemano, kad valiutos pasikeitimas turės įtakos jų finansinėms galimybėms.

Anot 38 proc. respondentų, kitais metais jų avalynės ir drabužių pirkinių krepšelio suma liks tokia pati. 27 proc. svarsto mažinti išlaidas, o 31 proc. planuoja išleisti netgi daugiau.

Tyrimas rodo, kad kitąmet didinti išlaidas avalynei ir drabužiams labiau nusiteikę vyrai nei moterys. Tarp planuojančių didinti savo pirkinių krepšelį – 33 proc. vyrų, o moterų – 28 proc.

Bendrovės užsakymu tyrimą atliko rinkos tyrimų bendrovė „Synopticom Ad Research”. Šio tyrimo metu apklausta 600 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 60 metų.