Dėl to, pasak „Litgrid“ vadovo Daivio Virbicko, rinkos laukia sukrėtimas, mat Lietuva buvo įpratusi prie pigios švediškos elektros.

Nepriklausomi elektros tiekėjai prognozuoja elektros kainos šuolius vasarą, tačiau tikslių prognozių kol kas nepateikia. Pasak jų, remiantis istoriniais duomenimis, kainos galėtų siekti 40 eurų už megavatvalandę.

Tačiau situacijos negelbėja ir tai, kad vasara būna mažiau vėjuota, taigi trečdalį elektros gaminančios vėjo jėgainės greičiausiai neveiks visa galia. Dėl to vėjininkai prognozuoja, kad įprastai apie 35 eurus už megavatvalandę kainuojanti elektra gali pasiekti ir 60 eurų kainą.

D. Virbickas penktadienį, pristatydamas „Litgrid“ veiklos rezultatus, teigė, kad dėl „NordBalt“ elektros jungties remonto, kuris vyks nuo liepos 30 dienos iki spalio 9 dienos, rinkos laukia sukrėtimas.

„Tai bus didelis sukrėtimas rinkai, kuri dabar jau tam ruošiasi, nes visi priprato prie jungčių. Reikės gyventi be „NordBalt“ kurį laiką, tai natūralu, kad visi ruošiasi. Tie, kurie derasi su tiekėjais, turbūt tai jaučia“, - pristatyme teigė D. Virbickas.

Jungtis bus remontuojama dėl nekokybiškų movų, kurias savo lėšomis pakeis rangovė Švedijos ABB.

D. Virbickas Eltai patikino, kad „Litgrid“ apskaičiavo, kaip dėl remonto gali keistis elektros kainos, tačiau skaičių viešai neskelbia, kad elektros tiekėjai nepasinaudotų tokiomis prognozėmis derybose su klientais. Juolab, kaip tikina, jeigu pasikeistų keletas dalykų, prognozės galėtų pasikeisti į priešingą pusę.

„Mes skaičiavome, tik specialiai ir sąmoningai neviešinome tos analizės, nes ji yra preliminari prognozė ir mūsų jaunoje rinkoje kai kas gali tiesiog netinkamai naudoti - tiekėjas, derėdamasis su vartotoju, gali vienaip ar kitaip analizę panaudoti. Šitą analizę mes skatiname pačius tiekėjus atlikti“, - Eltai sakė D. Virbickas.

Jis tikino, kad duomenimis dalijasi su elektros tiekėjais, tačiau skaičiavimus palieka pačioms bendrovėms.

„Prielaidų yra įvairių. Būna taip, kad Švedijoje pakilo kainos, dėl to pakilo ir pas mus. Jei taip atsitiktų „NordBalt“ neveikiant, kaina nepakiltų. Jeigu visus metus žiūrint, didžiąją laiko dalį Švedijoje elektra yra pigesnė, tačiau būna laikotarpių, kai elektra pas mus pigesnė“, - sakė jis.

Anot jo, atjungus „NordBalt“, Lietuva grįš į laikus, kai nebuvo elektros jungties, tačiau situacija rinkoje nebus analogiška kaip prieš keletą metų, nes veiks elektros jungtis su Lenkija, Karaliaučiuje pastatyta naujų elektrinių, gali vykti jėgainių remontai.

„Nebus vienas prie vieno“, - teigia jis.

Nepriklausomas elektros tiekėjo „Elektrum Lietuvos“ vadovas Martynas Giga taip pat teigia, kad prognozuoti elektros kainas, kai neveiks „NordBalt“, - sudėtinga. Tačiau jos turėtų kilti.

„Kainos didmeninėje elektros energijos rinkoje kyla jau nuo tada, kai praėjusiais metais buvo pranešta apie laukiantį „NordBalt“ atjungimą. Tiesa, įtakos didmeninės kainos pokyčiams turėjo ir kiti veiksniai, kurie netgi patys savaime gali nulemti kainos augimą: sausi orai, kylančios anglies kainos“, - Eltai teigė M. Giga.

Anot jo, paprastai, kai „NordBalt“ neveikia, elektros kaina rinkoje pakyla maždaug 5 eurais už megavatvalandę - nuo 35,08 euro už MWh iki 40,72 euro už MWh. Tačiau tiksliai prognozuoti kainą - sudėtinga.

„NordBalt“ veikiant visa galia, šia jungtimi į Lietuvą atiteka maždaug 36 proc. visos importuojamos elektros energijos. Vadinasi, atjungimo laikotarpiu, sumažėjus galimai pasiūlai, labai tikėtinas kainų pakilimas. Koks jis bus - tiksliai prognozuoti sunku“, - teigė jis.

Iki šių metų pradžios, kai dėl „NordBalt“ gedimų Lietuvoje pakildavo elektros kaina, paprastai elektros energiją pradėdavo gaminti „Lietuvos energijos gamybos“ elektrinės devintasis blokas. Bendrovė teigdavo, kad tokiu būdu stabilizuodavo kainą rinkoje, tačiau nuo šių metų komerciškai ji to greičiausiai nebedarys.

Šiais metais dalį devintojo bloko pajėgumų jėgainė naudoja tretiniam elektros rezervui užtikrinti, todėl galėtų elektrą gaminti tik paprašyta aktyvuoti rezervą, kas daroma tais atvejais, kai rinkoje ima trūkti elektros.

„Šiemet kombinuoto ciklo blokas teikia tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugą 260 MW apimtimi. Šį rezervą aktyvuoja perdavimo sistemos operatorius. Jei rezervas būtų aktyvuotas, esame pasiruošę gaminti KCB ir prieš „NordBalt“ remontą, ir per jį, ir po jo bei tuo prisidėti prie energetikos sistemos saugumo užtikrinimo“, - Eltai teigė „Lietuvos energijos gamybos“ atstovas Valentas Neviera.

Pasak jo, taip, kaip pernai, gaminti elektros komerciniu pagrindu jėgainė greičiausiai negalės.

„Šiltuoju metų laiku likutinė šio bloko galia - ta galia, kuri lieka nuo paskirtos tretinio rezervo paslaugai - yra mažesnė negu bloko technologinis minimumas. Tai yra mažiausia galia, kurią gali gaminti šis įrenginys (tai - apie 160 MW). Maksimali bloko galia šiltuoju metų laiku yra mažesnė negu šaltuoju dėl aplinkos sąlygų, tad nuo balandžio 1 d. iki spalio 1 d. gamybos šiuo bloku pasiūlymai biržoje nėra teikiami“, - aiškino V. Neviera.

Tuo laikotarpiu, kai neveiks „NordBalt“ jungtis, mažiau elektros energijos gamins ir vėjo jėgainės. Tačiau, pasak Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktoriaus Aisčio Radavičiaus, rudenį vėjo elektrinių gamyba vėl suintensyvėja.

„Vėlyvo pavasario ir vasaros mėnesiais elektros energijos gamyba iš vėjo sulėtėja. Tačiau rugsėjo ir spalio mėnesiai paprastai būna vėjuoti, tad ir jėgainių rezultatai būna labai geri. Pavyzdžiui, praėjusių metų spalį Lietuvoje veikiančios vėjo elektrinės pasiekė visų laikų rekordą - buvo pagaminta 171,6 tūkst. MWh elektros energijos“, - Eltai teigė A. Radavičius.

Tačiau, pasak jo, vietinei gamybai vis vien būtų sudėtinga kompensuoti 700 MW galios „NordBalt“ atjungimą.

„Elektros energijos gamyba vėjo elektrinėse šaltais ir vėjuotais mėnesiais gali prilygti maždaug pusei, o vasarą - iki trečdalio jungties pajėgumo“, - aiškino jis.

Pasak jo, atsižvelgiant į tai, kad saulės energijos pajėgumai Lietuvoje yra nedideli, o vėjo - taip pat nepakankami, galima tikėtis stiprių kainos šuolių.

„Labai tikėtina, kad, atjungus „NordBalt“ jungtį, rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais biržos kaina šoktels ir virš 60 eurų už megavatvalandę“, - teigė jis.

Šiuo metu Lietuva su Švedija yra sujungta 700 megavatų galios elektros jungtimi „NordBalt“. Skaičiuojama, kad, pradėjus veikti „NordBalt“ jungčiai, elektra Lietuvoje atpigo apie 15 proc. Tačiau Lietuvos ir Latvijos elektros kainos didžiąją laiko dalį vis dar yra aukštesnės nei Skandinavijoje.

Jungtį remontuoti nuspręsta dėl dažnų gedimų, kai jungtis neveikia nuo kelių valandų iki kelių dienų ar savaitės.