„Litgrid“ pranešė, kad kainos didėjo visame regione - vasarį vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina per mėnesį pakilo 20 proc. iki 39,6 euro .

Labiausiai kaina augo Vokietijoje ir Danijoje (DK2) - atitinkamai 36 proc. ir 27 proc., tuo metu aukščiausia kaina regione išliko Lenkijoje, kur vidutinė sausio mėnesio kaina siekė 44,3 euro.

Vasarį Baltijos šalyse buvo pagaminta 1,8 tūkst. GWh elektros - 13 proc. mažiau nei sausį. Didžiąją dalį elektros - 50 proc. - pagamino Estija, 42 proc. - Latvija, o tik 8 proc. - Lietuva. Didžiausią dalį - 1,1 tūkst. GWh (61 proc.) - pagamino šiluminės elektrinės, hidroelektrinės pagamino 332 GWh (18 proc.), vėjo jėgainės - 88 GWh (5 proc.), 300 GWh (16 proc.) - kitos elektrinės.

Vasarį Lietuvos elektrinėse buvo pagaminta 141 GWh elektros energijos. Palyginti su sausio mėnesiu, gamyba sumažėjo 12 proc., o su 2017 metų vasario mėnesiu, gamyba buvo 32 proc. mažesnė. Lietuvoje 12 proc. mažėjo hidroelektrinių gamyba, vėjo elektrinės gamino 59 proc. mažiau, o šiluminių elektrinių gamyba didėjo 175 proc.

Vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra Baltijos šalyse buvo 5 laipsniais žemesnė nei sausį, o įvertinus mėnesio dienų skaičių elektros paklausa Baltijos šalyse vidutiniškai didėjo 4 proc. ir siekė 2365 GWh. Labiausiai elektros poreikis didėjo Estijoje - 7 proc. ir siekė 802 GWh, o Latvijoje ir Lietuvoje elektros poreikis augo 3 proc. ir siekė atitinkamai 646 GWh ir 917 GWh.

Vasarį Lietuva importavo 89 proc. suvartotos elektros. Elektros importas iš Švedijos sudarė 30 proc., importas iš Latvijos, Estijos ir Suomijos - 26 proc. Elektros importas iš trečiųjų šalių siekė 41 proc., o importas iš Lenkijos sudarė 3 proc. visos importuotos elektros energijos.