SEB: būsto paskolų įkainius lemia ir reguliavimas

SEB banke nuo vasario 8 dienos būsto kredito sutarties mokestis didės iki 0,5 proc. kredito sumos, bet ne mažiau kaip 250 eurų (dabar – 0,4 proc., bet ne mažiau kaip 150 eurų). Norint keisti kredito sutarties sąlygas, teks mokėti 250 eurų (dabar 150 eurų).

Bankas teigia kainodarą peržiūrėjęs, kai įvertino patiriamus kaštus, kurie didėję dėl augusio darbo užmokesčio ir dėl besikeičiančio reguliavimo.

„Naujas Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas nustatė papildomus reikalavimus ir apribojimus paskolų teikėjams, dėl ko padidėjo banko prisiimama rizika ir išaugo reikalaujamų atlikti veiksmų apimtys ir, atitinkamai, kaštai“, – BNS komentavo SEB Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis.

Grynųjų pinigų norintys išsiimti SEB klientai, turintys paslaugų planus, tai galės nemokamai padaryti bet kuriame Lietuvos ir užsienio šalies banko bankomate, tiesa, jiems galios plano limitas.

„Jei klientas neviršys plane nustatyto nemokamo grynųjų pinigų limito, bankas jam netaikys grynųjų pinigų paėmimo mokesčio“, – sakė V. Žagūnis.

Be to, nuo vasario 8 dienos klientams su debeto kortele, kurie nesinaudoja banko planais, suvienodinamos sąlygos pasiimti grynųjų pinigų iš SEB banko ir kitų Lietuvos ir užsienio bankų bankomatų. Vietoj dviejų įkainių liks vienas – 0,8 proc. gryninamos sumos, bet ne mažiau 1 euro.

Dabar ši paslauga, pinigus išsigryninant iš SEB ir „Luminor“ (tik buvusio DNB) bankomatų, kainuoja 0,4 proc. paimamos sumos, bet ne mažiau 0,40 euro, o iš kitų Lietuvos ir užsienio bankų bankomatų – 2 proc. sumos, bet ne mažiau 3 eurų. Taigi, vienu atveju paslauga šiems klientams brangs, kitu pigs.

Daugėja besinaudojančiųjų elektronine bankininkyste

„Luminor“ banko padalinyje atsiskaitymai nuo vasario 1 dienos pabrango iki 5 eurų (iki tol – 3 eurai), o grynųjų pinigų išmokėjimas iš sąskaitos pabrango iki 1,2 proc. sumos, bet ne mažiau nei 5 eurų (buvo 0,8 proc., ne mažiau nei 3 eurai). Yra ir kitų pokyčių.

„Luminor“ komunikacijos vadovė Giedrė Bielskytė teigė, kad įkainiai keitėsi tiktai paslaugoms banko skyriuose, o klientams, kurie yra pasirinkę paslaugų krepšelius (planus) ir naudojasi internetine bankininkyste, jie nekis.

Lietuvoje nėra konkurencijos, vyrauja oligopolinė rinka ir tai bankams leidžia daryti, ką nori.

Nauja banko kainodara esą taikoma atsižvelgiant į tai, jog daugėja žmonių, kurie banko paslaugomis naudojasi skaitmeniniais kanalais.

„Matome, kad ir vyresnio amžiaus žmonės puikiai naudojasi internetine bankininkyste bei išmaniąja bankininkyste telefonuose. Tai yra žymiai paprasčiau ir greičiau negu ateiti į banko skyrių“, – BNS sakė G. Bielskytė.

Tuo metu „Swedbank“ dabar galiojančios kainodaros nekeičia, BNS teigė banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

Pokyčiai ypač paveiks skurdžiau gyvenančiuosius

Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė dalies bankų įkainių augimą vertina neigiamai.

„Įkainių didėjimas ne internetinėje erdvėje labiausiai pažeis socialiai jautriausią žmonių grupę“, – BNS teigė R. Paukštė.

Jis taip pat piktinasi dėl esą konkurencijos trūkumo bankų sektoriuje.

„Lietuvoje nėra konkurencijos, vyrauja oligopolinė rinka ir tai bankams leidžia daryti, ką nori. Lietuvoje 80-90 proc. rinkos valdo trys bankai. Tai, kad Lietuvoje veikia 3 skandinavų bankai, atneša ir didesnės finansinės rizikos. Jei Skandinavijos šalyse kils krizė, Lietuvoje veikiantys šių šalių bankai taip pat nukentės“, – sakė R. Paukštė. 

Lietuvoje veikiantys bankai nuo 2017 metų pagal Lietuvos banko patvirtintą metodiką yra įpareigoti teikti būtiniausias mokėjimo paslaugas už ne didesnę kainą kaip 1,5 euro, nepasiturintiems gyventojams – 0,75 euro mėnesinį mokestį.

Į krepšelio sudėtį yra įtrauktas platus spektras kasdienių mokėjimo paslaugų.

Šiemet bankų paslaugų krepšelio kaina išliks tokia pati.