Vėjo energetika – perspektyvi ir per mažai išplėtota elektros energijos gamybos sritis Lietuvoje. Jeigu bus efektyviai išnaudojama, ji patenkins beveik 50 proc. Lietuvos elektros energijos poreikio ir reikšmingai prisidės prie energetinės nepriklausomybės užtikrinimo, sako atsinaujinančios energetikos ekspertai.

„Vėjo energetika – viena sparčiausiai pasaulyje besivystančių atsinaujinančios energijos šakų. Jau dabar Lietuvoje stovi daugiau nei 100 vėjo jėgainių, sėkmingai gaminančių energiją. Vėjo jėgainių plėtra yra itin reikšmingas žingsnis į Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Neteisinga vienareikšmiškai sieti atsinaujinančią energetiką su didele kaina. Vėjo energija jau dabar nėra brangi, ir ateityje jos kaina mažės“, – teigia Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Saulius Pikšrys.

Šiuo metu visų Lietuvoje veikiančių vėjo jėgainių bendras galingumas siekia iki 200 MW. 2012 m. visos vėjo jėgainės Lietuvoje pagamino apie 530 GWh elektros energijos, tai sudarė apie 13,8 proc. visos šalyje pagaminamos elektros energijos. S. Pikšrys teigia, kad šiemet pradėjus veikti naujoms jėgainėms, ateityje elektros turėtų būti pagaminama ženkliai daugiau.

Pasak S. Pikšrio, šiuo metu įgyvendinamų projektų  vėjo jėgainėse gaminama energija 12 metų bus parduodama po 24 ct/kWh, taigi, yra viena iš pigiausių elektros energijos rūšių Lietuvoje. Pigiau Lietuvoje elektrą gamina tik Kauno hidroelektrinė. Remiantis šių metų vasaros laikotarpio vidutine elektros kaina, prie bazinės kainos už vėjo jėgainių pagamintą energiją vartotojams reikės primokėti 5 ct, o, pavyzdžiui, už Lietuvos elektrinės Elektrėnuose gaminamą energiją – 32,03 ct.

Mitą, kad visa atsinaujinanti energija yra brangi, prieš kelias savaites vizito Lietuvoje metu kalbėdamasis su žiniasklaida paneigė ir Danijos klimato, energetikos ir statybų ministras Martinas Lidegaardas.

„Danijoje elektros kainos mažesnės nei vidutinės Europos Sąjungoje, nors mes jau dabar per 40 proc. elektros gaminame iš atsinaujinančių šaltinių. Turiu tris patarimus, kaip turėti pigią ir "žalią" energetiką. Pirma, būtinas stabilumas ir reguliavimas. Reikia turėti tvirtą pamatą, kad investuotojai žinotų, jog jie gali tavimi pasitikėti. Tada juos pritraukti bus daug pigiau. Antra, reikia infrastruktūros – tinklo. Danija, kaip ir visos kitos Šiaurės Europos šalys, yra prisijungusi prie bendros elektros rinkos. Tai labai naudinga Danijai, nes kai pas mus pučia didelis vėjas, galime elektros perteklių parduoti kitiems, tad jos nereikia kaupti. Jeigu vėjas nustoja pūtęs, tada galime energiją importuoti. Trečias svarbus dalykas – gyventojų ir verslo palaikymas“, – interviu lrytas.lt sakė M. Lidegaardas.

S. Pikšrys pažymi, kad vėjo jėgainių plėtrą mūsų šalyje pasirengęs vykdyti privatus verslas, o pirminis etapas, žvalgymas, gali būti vykdomas tik verslo lėšomis.

„Apmaudu, kad atsinaujinanti energetika Lietuvoje taip dažnai tampa politinių žaidimų arenos dalimi ir santykių aiškinimosi objektu. Ši energija yra švari, į ją pasirengęs investuoti verslas, dėl technologijų pažangos ji yra pinganti. Tuo tarpu importuojamas kuras, be kurio negalėtų funkcionuoti daug dabar veikiančių šiluminių elektrinių, vis brangsta. Iš vėjo gaminama elektros energija turi ir kitų privalumų – ji neteršia aplinkos, elektrinės sukuria naujų darbo vietų. Be to, skirtingai nei daugeliui kitų pasaulio šalių, Lietuvai nereikia specialiai rūpintis elektros tinklų plėtra. Jais gali keliauti per 6 kartus daugiau vėjo elektros energijos nei gaminama dabar, taigi, padidėjus vėjo energijos gamybos mastams, papildomai investuoti nereikėtų. Tai yra didelis privalumas lyginant su kitomis ES šalimis, kur tinklų plėtra yra opus klausimas“, – pažymi LVEA direktorius.

S. Pikšrys sako, kad ypač didelį potencialą  turi vėjo energetikos plėtra jūroje. Jam pritaria UAB „4 Energia” direktorius Tadas Navickas.

„Jūrose stovinčios vėjo jėgainės – natūrali sausumos vėjo energetikos tąsa. Vėjai jūroje  yra stipresni, be to, galima pastatyti daugiau ir didesnių jėgainių. Vėjo energija sausumoje jau dabar yra  konkurencinga, o jūrų vėjo jėgainių elektra turi potencialo kainuoti tiek pat. Be to, vėjo jėgainės jūroje visiškai netrukdo gyventojams ir yra ilgaamžės“, – pabrėžia T. Navickas.

UAB „4 Energia“ direktoriaus teigimu, skaičiavimai rodo, kad sausumos vėjo ir jūrų vėjo energetika kartu  nesunkiai galėtų patenkinti beveik 50 proc. Lietuvos elektros energijos poreikio.

„Prognozuojama, kad per artimiausius metus, Lietuvoje iškilus naujoms sausumos vėjo jėgainėms, bendras jų galingumas išaugs bent iki 750-800 MW. Tokiu atveju jos per metus pagamintų apie 2,19 TWh elektros energijos. Tuo tarpu jūros vėjo jėgainių galingumas potencialiai galėtų siekti bent 600 MW, jos per metus pagamintų apie 2,37 TWh elektros energijos. Taigi, sausumos ir vėjo jėgainės kartu pagamintų apie 4,56 TWh elektros energijos. Iš viso Lietuvoje per metus suvartojama apie 10,6 TWh elektros energijos. Tai reiškia, kad vėjo energija gali sudaryti beveik pusę Lietuvoje suvartojamos energijos“, – skaičiuoja T. Navickas.

Šiuo metu Lietuva importuoja apie 63 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos. Didelė dalis Lietuvoje generuojamos elektros energijos gaminama iš importuojamų iš Rusijos dujų.

2012 m. vėjo energiją visame pasaulyje naudojo daugiau kaip 100 šalių. Kasmet pasaulyje vėjo energijos gamyba auga maždaug 25 proc.