Didesnis biudžetas

Prekybininkai skaičiuoja, kad šiemet pirkėjai šventėms išleis daugiau. Pavyzdžiui, kovą atlikta prekybos tinklo „Rimi“ apklausa parodė, kad 13 proc. respondentų planuoja skirti didesnį biudžetą pasiruošti Velykoms nei pernai. Tačiau P. Čepkauskas atkreipia dėmesį: net jei išleisime 13 proc. daugiau, dar nereiškia, kad šventinis stalas iš tiesų bus gausesnis, mat pricer.lt skaičiuoja, kad maisto produktų kainos kilo apie 15 proc.

„Velykų stalas neabejotinai bus brangesnis. Pigiausių prekių kainos augo 15 proc., žinomų prekių ženklų kainos augo, jei neklystu, 9 proc. Iš esmės viskas po truputį brango. Lyginome šių metų kovą su praėjusių metų kovu ir kainos tikrai nekrito“, – tikina P. Čepkauskas.

Vyriausioji Šiaulių banko grupės ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė taip pat sako, kad gyventojams, norintiems išlaikyti tradicijas ir nekeisti įprasto Velykų raciono, neišvengiamai teks už jį šiemet sumokėti daugiau. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, maistas ir nealkoholiniai gėrimai šių metų kovą buvo 4,5 proc. brangesni nei prieš metus.

„Ryžių kaina per metus išaugo 11,4 proc., jautienos ir veršienos – 9,4 proc., sūris ir varškė brango 7,5 proc., sviestas ir jo produktai – 8,3 proc. Vaisių kainos vidutiniškai pakilo 6,5 proc.“, – vardija I. Genytė-Pikčienė.

„Tiesa, Velykų simbolio – kiaušinių – kainos, pasak statistikų, per metus pakilo 3,3 proc. ir galime pasidžiaugti, kad neteko išvysti tokių svyravimų, kokie buvo už Atlanto“, – pabrėžia ekonomistė.

P. Čepkauskas lygina kiaušinių kainas Lietuvos parduotuvių lentynose: „Praėjusiais metais per Velykas buvo galima nusipirkti dešimt kiaušinių už 92 ar 99 centus. Šiais metais kol kas mažiausią kainą matėme 1,49 euro, t. y. 50 proc. daugiau.“

O štai JAV kiaušinių kainos kovą vėl išaugo ir pasiekė naują rekordinį lygį – 6,23 JAV dolerio už tuziną. Atrodo, kad kiaušinių kainų neveikia nei prezidento Donaldo Trumpo prognozės dėl mažėjančių didmeninių kainų, nei pažadai, kad šalyje nebeliks ūkių, kuriuos alintų paukščių gripo protrūkiai.

Praėjusią savaitę paskelbtas JAV vartotojų kainų indekso padidėjimas. Kaip informuoja AP naujienų agentūra, pramonės ekspertai tikėjosi, kad indeksas jau atspindės kiaušinių mažmeninių kainų kritimą, nes didmeninės kiaušinių kainos kovą žymiai sumažėjo. Arkanzaso universiteto žemės ūkio krypties ekonomistė Jada Thompson aiškina, kad didmeninės kainos pradėjo kristi tik kovo viduryje, todėl galbūt paprasčiausiai neužteko laiko vidutinei mėnesio kainai sumažėti. Prekybininkai taip pat veikiausiai ne iš karto sumažino kainas savo parduotuvių lentynose.

Paukščių gripo protrūkiai tapo pagrindine kiaušinių kainų šuolio priežastimi sausio ir vasario mėnesiais, kai JAV ūkiuose buvo nugaišinta daugiau nei 30 mln. kiaušinius dedančių vištų. Tačiau kovą buvo paskersta tik 2,1 mln. paukščių ir nė vieno jų nebuvo kiaušinių ūkiuose.

Paguoda: anot I. Genytės-Pikčienės, padėtį šiek tiek švelnina, kad maisto infliaciją gerokai lenkia metinis pensijų, atlyginimų augimas. / A. Ufarto / ELTA nuotr.

Ne tik kiaušiniai

Kalbant apie Lietuvos parduotuves, jose brango ne tik kiaušiniai, bet ir visos Velykų stalui būdingos prekės: aliejus – 20 proc., silkė – 20 proc., sviestas – tarp 20 ir 30 proc. „Velykos bus brangesnės nei praėjusiais metais. Aišku, jos nepasieks 2023 m., kai buvo pats didžiausias kainų pakilimas Velykų lygiu, bet pinigėlių iš žmonių nuneš daugiau“, – neabejoja P. Čepkauskas.

Kadangi brango bazinės prekės, atitinkamai brangsta ir majonezas, kepiniai, kitos kainos taip pat kils 20–30 proc. P. Čepkauskas rekomenduoja nepamiršti ir apetito koeficiento. „Mes pastebėjome, kad kai kurie saldumynai, kuriuose nėra nei šokolado, nei dar ko nors ypatingo, o tik želė ir cukrus, bandoma parduoti dvigubai brangiau negu pernai. Yra tokie želės zuikučiai, kurie praėjusiais metais kainavo 3,49 euro, o šiais metais akcija yra 7,47 euro. Jau šiek tiek juokinga, bet tokia situacija“, – sako jis.

„Visi saldumynai, šokoladas, kava pabrango, taigi atitinkamai brango ir konditerijos gaminiai. Velykos labai smagios finansine prasme nebus“, – prognozuoja P. Čepkauskas.

I. Genytė-Pikčienė taip pat sako, kad saldus stalas kainuos brangiau nei pernai. „Ypač pabrango kava ir kakava – anot statistikų, šių produktų kainos per metus pakilo atitinkamai 15,8 proc. ir 22 proc., šokoladas ir desertai kakavos pagrindu – net 38 proc., 17 proc. pakilo vaisių ir daržovių sulčių vidutinės kainos, – dėmesį atkreipia ji. – Dėl nuo metų pradžios reikšmingai padidintų akcizų pabrango spirituoti gėrimai, alus.“

Vis dėlto P. Čepkauskas mato ir pozityvesnių tendencijų – per daug neauga kiaulienos kainos, jos laikosi panašaus lygio kaip ir pernai prieš Velykas. „1 kg kiaulienos sprandinės, nugarinės kainavo 3,99 euro ir pernai, ir šiais metais. Lašišos kaina ir praėjusiais, ir šiais metais akcijų intervale – 11,99 euro“, – sako jis. Statistikų skaičiavimais, kiauliena, paukštiena ir žuvis, jos produktai per metus vidutiniškai tebrango 2,2–2,5 proc.

Yra tokie želės zuikučiai, kurie praėjusiais metais kainavo 3,49 euro, o šiais metais akcija yra 7,47 euro. Jau šiek tiek juokinga, bet situacija tokia.

Anot I. Genytės-Pikčienės, bendrą padėtį šiek tiek švelnina, kad maisto infliaciją gerokai lenkia metinis pensijų, minimalaus mėnesinio atlyginimo, viešojo sektoriaus darbuotojų ir daugelio veiklų privačiame sektoriuje atlyginimų pokytis. „Tai padeda gyventojų perkamajai galiai nesilpnėti“, – tikina I. Genytė-Pikčienė.

Stebėti akcijas

Kaip pastebi ekonomistė, palyginti su kitomis, ypač Pietų, šalimis, labai skiriamės savo tradicijomis ir įpročiais švęsti šventes. „Prancūzijoje arba Italijoje įprasta šventinių vakarienių susitikti nebūtinai namuose, dažnai renkamasi jas švęsti viešojo maitinimo įstaigose, o mes labiau įpratę susitikti namuose. Tad ir mūsų išlaidų struktūroje maistui tenka reikšmingesnės sumos“, – sako I. Genytė-Pikčienė.

Jau minėtas „Rimi“ tyrimas taip pat parodė, kad daugėja 150 eurų šventiniam stalui išleisti ketinančių gyventojų. P. Čepkausko vertinimu, tai adekvati suma: „Tačiau formulavimas „daugėja ketinančių išliesti“ galbūt turėtų būti toks: „žmonės yra priversti daugiau išleisti“. Gal pradėkime nuo to.“

Šią savaitę prekybos tinklai siūlo daugiausia Velykų stalui aktualių akcijų. Pasak P. Čepkausko, lietuviai tikrai linkę pirkti akcijos ženklu pažymėtas prekes, o iš jų Lietuvoje galima nusipirkti ir visą šventinio stalo turinį. „Ypač šiek tiek anksčiau pradėjus stebėti geriausias akcijas, – pabrėžia jis. – Praėjusią savaitę keli tinklai toms pačioms prekių grupėms taikė nuolaidas, kurios sudarė, pavyzdžiui, 40 proc. Šią savaitę, ko gero, bus nuolaidų mėsai ir žuviai, tik reikia žiūrėti, lyginti kainas.“

„Galima netgi pasakyti, kad jeigu žiūrėtume į pigiausią mūsų stebimų prekių krepšelį ir jį palygintume pigiausiame ir brangiausiame tinkluose, susidarytų vos ne 40 proc. kainų skirtumas. Paprasčiausiai reikia žiūrėti ir nesakyti: va, šitas yra mano mėgstamiausias prekybos tinklas, jame ir perku. Ne, nėra mėgstamiausių tinklų, yra tik geri pasiūlymai. Jei pagal tuos pasiūlymus susiformuosi krepšelius, tada ir sutaupysi“, – rekomenduoja patyręs kainų stebėtojas.

Tendencija: P. Čepkauskas sako, kad maisto produktų kainų kilimas tęsis ir rudenį pasieks apie 10 proc. pabrangimą, palyginti su praėjusiu rudeniu. / J. Elinsko / ELTA nuotr.

Kainas didina ir tiekėjai

Vartotojai vis dažniau pastebi, kad kyla kasdienio vartojimo ir maisto produktų kainos, tačiau prekybininkai atkreipia dėmesį, kad prie kainų kilimo prisideda ir tiekėjų užmojai. Štai prekybos tinklas „Maxima“ pranešė, kad kovą 34 tiekėjai siekė didinti savo paslaugų kainas.

P. Čepkausko tokios naujienos nė kiek nenustebino. „Prieš šventes visi nori daugiau uždirbti. Šitie reikalai nesibaigė“, – sako jis. Tiekėjų teigimu, kainų kilimui įtakos turėjo padidėjęs minimalus atlyginimas, degalų akcizo padidėjimas ir kitos dedamosios. „Aš manau, čia susidės viskas: ir žaliava, ir degalai, ir energetika, ir neapibrėžta situacija, plius gobšumo koeficientas“, – konstatuoja P. Čepkauskas.

Nėra mėgstamiausių tinklų, yra tik geri pasiūlymai. Jei pagal tuos pasiūlymus susiformuosi krepšelius, tada ir sutaupysi.

Anot jo, kainos tikrai nekris. „Jeigu imtume dabar užfiksuotą kainų lygį ir jeigu jis net nesikeis, o išliks toks pats iki rudens, matysime didesnį procentinį skaičių. Praėjusiais metais iki rugpjūčio mėnesio, kol neprasidėjo pieno produktų kainų kilimas, kainos krito. Todėl turėsime vis didesnį skaičių. Jei neklystu, oficialiai dabar užfiksuota, kad maisto produktai brango 3,8 proc. ar net 4 proc., tai iki 10 proc. kilimo nueisime link rudens“, – prognozuoja kainų stebėtojas.

Jau atšaukė Kalėdas?

Šiandien ruošiamės Velykoms, tačiau Kinijos plastikinių eglučių ir kitų šventinių dekoracijų gamintojai teigia, kad jau turėję pasipilti klientų iš JAV kalėdiniai užsakymai jų dar nepasiekė. Dėl didėjančių importo tarifų amerikiečiai kol kas neskuba priimti sprendimų.

Šiais metais JAV nustatyti Kinijai muitai išaugo iki 145 proc., o Pekinas nustatė atsakomąjį 125 proc. tarifą importui iš Vašingtono. Toks prekybos karas didžiausiai pasaulyje pramoninių prekių eksportuotojai Kinijai gali sukelti itin skaudžių padarinių.

Kaip aiškina P. Čepkauskas, kovo mėnuo iš tiesų įprastai yra Kalėdų dekoracijų ir ilgo galiojimo termino produktų užsakymų mėnuo.

„Jeigu sulaikomi užsakymai, yra dvi istorijos, priklausomai nuo to, kaip užsitęs muitų žaidimai, – dėsto jis. – Jeigu jie bus tęsiami iki pabaigos, Europai ir visam pasauliui žaislai kainuos pigiau. Tačiau jeigu „susižais“ ir po kelių mėnesių muitai bus atšaukti, JAV kinus užvers užsakymais ir taip susiformuos kamščiai, kainų kilimas ir visa kita. Tai lazda su dviem galais.“

Vis dėlto Kinijos gamintojai tikisi geriausio. Šaoksingo gamyklos savininkas Liu Songas naujienų agentūrai „Reuters“ sakė esąs įsitikinęs, kad jo verslas gali susidoroti su krize bandydamas daugiau parduoti Rusijai, Europai ir Pietryčių Azijai, kurios kartu jau nuperka 75 proc. jo produkcijos.

Kiti gamintojai dar teigia laukiantys vėjų iš JAV permainų.