Siūlo Kauno pavyzdį

Uostamiesčio verslo sluoksniuose aktyviai diskutuojama, ką daryti, kad regionas ir Klaipėdos miestas jei ne klestėtų, tai bent išliktų ir susigrąžintų ne tik į užsienį išvykusius gyventojus, bet ir pritrauktų darbuotojų iš kitų regionų ir taptų patrauklus verslui bei darbuotojams.

Anot Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus pavaduotojos Vidos Kažuro, jau dabar akivaizdu, jog viešasis sektorius Klaipėdoje yra per didelis, kad verslas jį pajėgtų išlaikyti.

Esą vien savivaldybėje dabar dirba puspenkto šimto žmonių, neskaičiuojant viešųjų įstaigų darbuotojų, kurių pajėgas būtų galima sujungti, mažinant išlaidas.

Pažvelgus į statistiką, matyti, kad Kaunas jau tapo traukos centru po to, kai pasikeitė miesto savivaldybės politika.

"Kaunas juda reikiama kryptimi, ir tai akivaizdu. Ten savivaldybėje sumažinta 120 etatų. Tauragė juda, nors pasikeitė labai nedaug – tik požiūris į verslą. Klaipėdoje labai daug tikimasi iš ekonominės plėtros strategijos, nors tas ketinimų protokolas buvo pasirašytas prieš pusantrų metų. Kol kas vyksta tik popieriniai darbai, ką daryti, kad išbristume iš ekonominės duobės", – pastebėjo V.Kažuro.

Siūlė mažinti klerkų skaičių

Esą Lietuvoje ne itin daug tokių žmonių, kurie drįsta imtis iniciatyvos ir nelaukia, kol kas nors ką atneš ant lėkštutės.

Būti verslininku šiais laikais nėra paprasta, nes tie žmonės rizikuoja savo pinigais ir savo turtu. Ne viešomis ar kažkieno lėšomis, o – savo.

Ir jei tokiam žmogui nesiseka, niekas nedega noru pasidalyti jo nuostoliais. O būtent šie žmonės svaria dalimi prisideda prie šalies bei miesto biudžeto.

"Klaipėdoje situacija kitokia nei Kaune ar Tauragėje. Čia nuostata tokia, kad biudžetas surenkamas, ir savivaldybė gyvena ramiai. O kas bus, kai jo nebesurinks? Mano žiniomis, uostamiesčio verslininkai ne kartą kreipėsi į savivaldybės administraciją, kad ši peržiūrėtų, ar tikrai savivaldybei tiek darbuotojų reikia, nes juos išlaikantis verslas pastebimai traukiasi", – teigė V.Kažuro.

Statistika verčia sunerimti

Statistikos departamento duomenimis, registruotų ūkio subjektų skaičius pernai Vilniaus regione siekė 40,5 tūkst., Klaipėdos regione – vos 11,1 tūkst.

Tai yra pajūryje įmonių, lyginant su šalies sostine, yra keturis kartus mažiau.

"Tas skirtumas susidarė todėl, kad verslas koncentruojasi į Vilnių, arba savo kapitalą iš viso iškelia į užsienį. Šiuo metu žinome ne vieną atvejį, kai lietuviško kapitalo bendrovės yra atidaromos ir darbo vietos kuriamos ne Lietuvoje, o Estijoje ar Ispanijoje. Estijoje todėl, kad yra geresnė mokesčių politika negu Lietuvoje, o Ispanijoje todėl, kad yra remiamas naujų darbo vietų kūrimas mažesniais mokesčiais ir netgi valstybės subsidijomis", – pabrėžė V.Kažuro.

Pasak rinkodaros specialisto Raimundo Vaitiekūno, normalu, kad įmonės koncentruojasi prie biurokratinių centrų, juolab nuo šios vasaros laukiama dar vienos ES lėšų "injekcijos".

"Jei pažiūrėsime pagal įmonių struktūrą, tai šiuo metu priviso daug pagalbines paslaugas siūlančių bendrovių. O kadangi pinigai dažniausiai "byra" aplink Vilnių, tai visos tos įmonės ten ir tupi. Klaipėdoje ūkinė veikla labiau susijusi su gamyba, smulkiesiems išgyventi čia labai sunku, todėl visi bėga arba arčiau biurokratijos centrų, arba į užsienį. Žvelgiant į artimiausią ateitį, jokių perspektyvų verslui regionuose nematyti. Panaši situacija ir kitose Europos šalyse. Tai vadinama išdegintos žemės fenomenu", – paaiškino R.Vaitiekūnas.

Netoliaregiškas mąstymas

Įmonių iškėlimas iš šalies ir regionų "nukraujavimas" nėra vien tik Klaipėdos, bet – ir visos valstybės problema.

Pasak V.Kažuro, verslininkus trikdo tai, kad Lietuvoje neaiškios mokesčių politikos gairės, nes verslas investicijas planuoja dvejiems trejiems metams, tačiau pastaruoju metu to daryti jie negali.

"Apie daugelio mokesčių pasikeitimus verslininkai sužino ne iš anksto. Be to, kai kurios įstatymų nuostatos Lietuvoje yra griežtesnės nei ES. Pavyzdžiui, ES lėšų prieinamumas mažoms įmonėms. To minėtos direktyvos nedraudžia, tiesiog taip yra nuspręsta mūsų ministerijų, kadangi jos yra atsakingos už struktūrinių fondų skirstymą. Mažos įmonės pas mus neturi jokių šansų gauti ES paramą, nors tai nėra draudžiama. Ir tai tik vienas pavyzdžių", – teigė V.Kažuro.

"Pas mus viskas – atbulai. Pirmiausia ES finansavimo schemos buvo taikomos stambiosioms įmonėms, kad jos pasikeistų valdymo struktūrą, atnaujintų įrangą ir sukurtų satelitinių darbų parkus smulkiesiems verslams. Tačiau stambieji būtent to nepadarė. O kam reikia, jei pagalbinius darbus gali atlikti kinai? Taip jau atsitiko, kad mes atsidūrėme netoliaregiškų žmonių rankose, ir kinai nukonkuravo mūsų smulkiuosius verslus", – įsitikinęs R.Vaitiekūnas.

Tam, kad pas mus atsigautų mažieji verslai, reikalingi resursai. Pas mus be miškų ar pajūrio paslaugų niekas nieko neplėtoja (viskas – arba virtualioje, arba tarptautinėje erdvėje), nes čia uždirbti kliūtis sudaro ir įstatymų bazė.

Kad neliktume užkampyje

Vienas aktualiausių verslui šiuo metu – Darbo kodeksas, kuris lig šiol kelia daugybę klausimų, todėl netgi džiaugiamasi, kad jo priėmimas yra atidėtas.

"Ir gerai, kad tas Darbo kodekso priėmimas buvo atidėtas. Įmonės tikrai bijojo sausio 1-osios, nes nebuvo nė vieno poįstatyminio akto, nė vieno Vyriausybės nutarimo. Nebuvo parengta net tipinės darbo sutarties, kurią nuo sausio pradžios būtų galima pildyti", – dėstė V.Kažuro.

Pasak pašnekovės, verslui kliūčių atsirado dar daugiau. Viena jų – terminuotų sutarčių ribojimas, ko anksčiau nebuvo.

Yra įmonių, kurios dirba pagal projektus, o jų atlikimo trukmė terminuota. Dabar jos nebegalės sudaryti daugiau nei 20 proc. terminuotų darbo sutarčių.

Klausiama, ką šiuo atveju reikia daryti tokioms įmonėms, nebevykdyti projektų, kad mažintų savo išlaidas?

Rinkodaros specialistas R.Vaitiekūnas mano, kad dėl ūkio stagnacijos Lietuvoje atsakomybę turėtų prisiimti ir to nepripažįstanti nekompetentinga ekonomistų bei planuotojų komanda.

Maža to, užsienio kompanijoms esą peradresuojama, kad jos "spręstų mūsų galvos skausmus".

"Manau, pakaktų kelių valingų žmonių, kurie imtųsi rimtos veiklos, pritrauktų tuos, kurie pinigus atneša ir kuria darbo vietas regionuose. Tą pati sako ispanai, prancūzai, portugalai ir kiti: jei regioninei politikai dėmesio neskirsime, tai kraštuose, atitolusiuose nuo biurokratinių centrų, niekas nebevyks. Todėl dabar reikia suspėti į europinių pinigų traukinį, o jei ne – liksime užkampyje", – neabejoja R.Vaitiekūnas.