Nors įstatymai šiuo metu neleidžia ant Lietuvos upių statyti hidroelektrinių, apsukrūs verslininkai nenuleidžia rankų ir vizijose jau mato užtvenkta. Kad verslininkų užmojai taptų realybe, reikia keisti Vandens įstatymą, draudžiantį statyti naujas hidroelektrines ant Lietuvos upių, o į Aplinkos ministeriją dėl planų statyti hidroelektrinę niekas nesikreipė, penktadienį rašo "Lietuvos žinios".

Bendrovės "Investavimo galimybės" direktorius Valdas Žiogelis dienraščiui neslėpė, kad šiuo metu rengiama galimybių studija užtvenkus Nerį pastatyti Liudvikiškių hidroelektrinę prie Gegužinės kaimo (Kaišiadorių rajone), tačiau jis nelabai tiki, kad šios kadencijos Seimas leistų statyti naujas hidroelektrines ant Lietuvos upių.

Aplinkos ministerijos Vandenų departamento Vandenų išteklių ir normatyvų skyrius vedėjas Arūnas Čepelė aiškino, jog tikimybės, kad bus pakeistos Vandens įstatymo nuostatos nėra ir, ko gero, greitai nebus:"Įstatymo normos gali būti dar griežtesnės, nei yra dabar, nes liepą Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, kalbėdamas dėl vienos bylos Vokietijoje, akcentavo, jog nė viena upė negali būti reguliuojama, jei nėra labai didelio visuomeninio poreikio ir tai nėra įtraukta į regiono plėtros planus bei nesuderinta su Europos Komisija".

Anot jo, tokie reikalavimai turėtų užkirsti kelią bet kokiems norams tvenkti mūsų šalies upes, juolab kad Lietuvoje hidroenergetika nelaikoma strategine sritimi - esą hidroenergetinis Lietuvos upių potencialas yra labai mažas, o žalos aplinkai padaroma labai daug.