„Pradedant nuo mokesčių reformos gerai yra tai, kad nėra radikalių pokyčių, mes, kaip verslo organizacija, visą laiką pasisakome už stabilumą ir pamatuotus sprendimus. Vienas iš tikslų, kurį kėlė Vyriausybė mokesčių reformoje, – siekti būti konkurencingiausiems pagal kapitalo ir darbo apmokestinimą – yra sveikintinas“, – trečiadienį žurnalistams sakė LVK prezidentas Valdas Sutkus.

Anot jo, sveikintinas yra ir tikslas sujungti darbuotojo ir darbdavio įmokas – tai įneš aiškumo ir leis pamatyti, kiek mokesčių yra mokama, o jų, anot V. Sutkaus, yra mokama daug.

V. Sutkus sakė, kad verslininkai palaiko „Sodros“ lubų įvedimą. Anot jo, tai yra revoliucinė naujovės forma, bet ne turiniu, nes verslininkai apie tai kalbėjo jau daug metų.

Jo teigimu, pridėtinės vertės mokestis taip pat turėtų būti mažinamas.

„Turime ekonominį augimą, bet apie pridėtinės vertės mokesčio grąžinimą į buvusį lygį – 18 proc. nekalbama. Apie tai reikia pradėti diskutuoti“, – pabrėžė V. Sutkus.

Tuo metu LVK Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubikovas sakė, kad reforma yra nuosekli.

„Mokesčiai keičiami yra nuosekliai, ir tas požiūris išlaikytas. Jei pirmas etapas buvo skirtas skurdžiausiems, šiandienos reformos yra skirtos jau vidurinei klasei. Jei pažiūrėtume, kokia gaunama nauda pritaikant naują NPD, tai didžiausią naudą gauna žmonės, kurie uždirba tarp 600 ir 1000-1200 eurų“, – žurnalistams sakė M. Dubnikovas.

Jis taip pat teigiamai vertino darbuotojo ir darbdavio mokesčių sujungimą.

„Tas mokesčių sujungimas yra labai geras dalykas, nes mokesčio suvokimas turėtų padidėti, ir žmonės realiai suvoks, kad, jei imi vokelį, tu negauni didelės dalies pinigų, kurie tau priklauso“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

Jo teigimu, jei ši mokesčių pertvarka bus įgyvendinta, Lietuva taps konkurencingiausia valstybė Baltijos šalyse, kalbant apie darbo jėgos apmokestinimą.

„Visa šita mokesčių sistema, jei bus įgyvendinta, kaip yra sudėliota, ir jei kaimynai latviai ir estai nepadarys pakeitimų, mūsų darbo jėga bus apmokestinama patraukliausiai tarp trijų Baltijos šalių. Mes turime didžiulį konkurencinį pranašumą dėl gyventojų skaičiaus ir galime pasiūlyti didžiausią specialistų skaičių“, – tikino M. Dubnikovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad verslininkai siūlo, jog reinvestuojamam pelnui būtų taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas. Tai skatintų investicijas.

ELTA primena, kad balandžio 16 dieną Vyriausybė pristatė reformą, kurioje siūloma numatyti, kad nebebus pervedami „Sodros“ įmokų 2 proc. į antrosios pakopos pensijų fondus. Tačiau kaupiantieji turės pradėti pervesti 4 proc. savo atlyginimo. Šiuo metu, priklausomai nuo pasirinkto modelio, gyventojai į antrąją pakopą perveda 2 proc. atlyginimo arba jo visai neperveda

Vyriausybė žada, kad ir toliau bus mokamas 2 proc. nuo vidutinio atlyginimo siekiantis priedas iš biudžeto. O tais atvejais, kai gyventojai į fondus perves daugiau nei 4 proc. savo darbo užmokesčio, jiems žadamos mokestinės lengvatos – pajamų arba pelno. Lengvatas ketinama taikyti ir darbdaviams, kurie kaups pensiją darbuotojams. Vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą kitąmet ir 2020 metais turėtų didėti po 23 eurus. Per 2017-2020 metus vidutinė pensija bus padidėjusi 110 eurų.

Pagal Vyriausybės pateiktus siūlymus, darbo jėgos apmokestinimo srityje planuojama sujungti vadinamuosius darbdavio ir darbuotojo mokesčius.

Finansų ministerija žada, kad po mokesčių reformos atlyginimai į rankas padidės nuo maždaug 60 eurų iki 90 eurų „į rankas“.

Neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) šiuo metu yra 380 eurų per mėnesį, naujoje sistemoje atitikmuo būtų 270 eurų. NPD dydis 2020 metais bus padidintas iki 370 eurų, 2021 metais – 470 eurų.

Ministerija žada palengvinti apskaitą verslui. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) planuoja atsisakyti popierinių žurnalų, išmaniuosiuose telefonuose atsiras virtualūs kasos aparatai.