Tuo metu ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog būtina užtikrinti aukštojo mokslo kokybę, leisiančią pritraukti daugiau studentų.

Valstybės valdomo energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ vadovas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Dalius Misiūnas sako, kad aukštojo mokslo pertvarkos nauda verslui turėtų pasimatyti po 2-3 metų.

„Matysime mažiau programų dubliavimosi, kuris yra neefektyvus. Programų kiekis begalinis. Dabar vadybos studijos siūlomos 40-yje programų 24-iose skirtingose institucijose. Kokybės prasme turėtų būti geriau. Matysime stipresnius ir konkurencingesnius universitetus tarptautiniu mastu. Tai leis pritraukti iš užsienio studentus, mokslininkus ir dėstytojus. Atsiras kaštų efektyvumas. Dabar ūkio administravimui yra sudeginama trečdalis pinigų, o tai labai neefektyvu. Jeigu tie pinigai bus nukreipti didesnėms algoms, tai tikrai bus geriau“, - BNS sakė darbo grupės narys D.Misiūnas.

Anot jo, aukštojo mokslo švietimos reforma leis spręsti kvalifikuotų specialistų trūkumo problemą.

Tam, kad galėtume išspausti daugiau naudos, reikėtų daugiau studentų, bet abiturientų skaičius nuo įstojimo į Europos Sąjungą sumažėjo jau beveik 40 proc. Akivaizdu, kad turime perteklinę aukštojo mokslo sistemą.

„Tai sukurs prielaidas tai problemai (specialistų trūkumui - BNS) spręsti, nes bus aiškesnė specializacija. Trūkumas ar netrūkumas specialistų priklauso nuo aiškaus poreikio suformavimo ir reakcijos į tai. Turbūt čia ne tik tinklo optimizavimas tai lems, bet ir finansavimo bei kokybės pertvarka. Kai finansavimas bus orientuojamas pagal poreikį, tai sukurs prielaidas. Ar tai bus visų problemų sprendimas? Tikrai ne“, - teigė D.Misiūnas.

Advokatų kontoros „Valiunas Ellex” vadovaujantis partneris ir užsienio investuotojus vienijančio Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas, kuris taip pat dirbo darbo grupėje, tvirtino, kad dėl pertvarkos pagerės ruošiamų kvalifikuotų specialistų kokybė.

„Ši reforma leis paruošti daugiau tinkamai kvalifikuotų specialistų savo srityse, o ne tiesiog specialistų. Aš manau, kad šios reformos tikslas yra kokybė. Mokslo tiriamoji veikla ir paruošiumas yra susiję. Kuo mokslininkas geriau išmano savo sritį ir atlieka mokslinių darbų, tuo jis geriau galės paruošti studentus. Jeigu mes turėsime sujungtas ir nesidubliuojančias programas, kuriose dėstys geriau apmokami ir nesiblaškantys dėstytojai, be abejo, šansas, kad studentas bus geriau paruoštas darbo rinkai yra didesnis“, - BNS sakė R.Valiūnas.

Pasak jo, dabar dauguma jaunų žmonių renkasi darbo rinkoje nepaklausias specialybes, o baigę universitetus turi dirbti ne pagal išsilavinimą.

„Mums trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, kurios trūksta verslui. Čia problema yra paprasta. Dauguma žmonių, kurie galėtų rinktis patrauklias specialybes darbo rinkoje, jie renkasi kitą specialybę, kuri dėl kažkokių priežasčių atrodo patraukli. Pavyzdžiui, teisę vis dar dažnai renkasi. Pabaigus labai daug teisininkų dirba ne pagal specialybę. Tada tai baigiasi blogiau apmokomomis darbo vietomis arba kaip aš grubiai sakau lašišų pjaustymu Šiaurės Europos šalyse, o tai pats blogiausias dalykas Lietuvoje“, - kalbėjo R.Valiūnas.

Jo žodžiais, aukštojo mokslo pertvarkos teigiama įtaka darbo rinkai turėtų pasijausti per 3-5 metus.

Banko „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis BNS teigė, kad jungiant universitetus, būtina užtikrinti ir gerinti studijų kokybę, geriau ruošti aukštos kvalifikacijos specialistus.

„Teoriškai dabar nubrėžtas kelias galėtų vesti link aukštesnės kokybės studijų ir aukštesnės kvalifikacijos specialistų. Vien to, kas dabar numatyta, neužtenka. Pripažinkime, kad Lietuvos aukštosiose mokyklose trūksta kvalifikuoto ir motyvuoto personalo. Universitetų sujungimas, programų išgryninimas ir vidinės konkurencijos sumažėjimas dar nereiškia, kad pakils studijų kokybė. Lygiagrečiai turi vykti kitos reformos. Reikia labiau įgalinti Studijų kokybės vertinimo centrą ir kurti kitus mechanizmus, kurie verstų universitetus siekti kokybinių parametrų, nes dabar jie išplaukę ir neduoda apčiuopiamos naudos nei studentams, nei darbo rinkai“, - sakė N.Mačiulis.

Jo nuomone, bendrą kvalifikuotų specialistų skaičiaus trūkumą Lietuvoje galėtų išspręsti aukštojo mokslo atvėrimas užsienio studentams.

„Tam, kad galėtume išspausti daugiau naudos, reikėtų daugiau studentų, bet abiturientų skaičius nuo įstojimo į Europos Sąjungą sumažėjo jau beveik 40 proc. Akivaizdu, kad turime perteklinę aukštojo mokslo sistemą, kuri neįdarbina visų savo pajėgumų ir negali pasiekti masto ekonomikos. Turbūt geriausias kelias yra bandyti labiau atsiverti ir labiau vilioti potencialius studentus iš kitų rinkų. Turbūt vienintelė rinka, iš kurios kažką galime pritraukti, yra NVS rinka“, - kalbėjo ekonomistas.

N.Mačiulio teigimu, norint pritraukti daugiau studentų iš užsienio, Lietuvoje turėtų būti dėstoma daugiau studijų programų užsienio kalbomis - tik taip atsirastų didesnis pasirinkimas potencialiems studentams.

„Jeigu bandome taikytis į studentus iš mažiau išsivysčiusių valstybių, kurie norėtų mokytis Lietuvoje, tai programos turi transformuotis kokybiškai ne tik turinio prasme, bet ir lingvistine prasme. Turinys turi būti prieinamas didesniam ratui potencialių studentų“, - tvirtino N.Mačiulis.

Darbo grupė antradienį pranešė, jog Lietuvoje turėtų veikti du tarptautinio lygio ir du technologijų universitetai. Siūloma palikti Vilniaus universitetą (VU) bei kurti naują Kauno universitetą – šios aukštosios mokyklos matomos kaip tarptautinio lygio universitetai. Prie VU siūloma jungti Mykolo Romerio ir Lietuvos edukologijos universitetus, VU dalimi taptų Šiaulių universitetas. Kaune plačios aprėpties universitetas būtų kuriamas sujungiant Kauno technologijos universitetą, Vytauto Didžiojo universitetą, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos sporto universitetą.

Techniniai universitetai turėtų veikti Vilniuje ir Klaipėdoje.