Agentūros ekspertų teigimu, nuosmukis gali būti ir didesnis, jei karantinas užsitęs. Tuo metu ekonomikos skatinimo priemonės gali nuosmukį sušvelninti.

„Mūsų klientai, šalys, kurios pagrindinės eksporto rinkos, jos irgi turi suvaldyti situaciją. Tas ypač  aktualu turizmo sektoriui, nes jei prekių judėjimas ir yra leidžiamas, žmonių judėjimas yra apribotas ir tai labai kerta per turizmo sektorių“, – spaudos konferencijoje sakė „Verslios Lietuvos“ tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas.

Pasak jo, optimistiniu atveju, jei ES ekonomika šiemet vidutiniškai susitrauks 1 proc., lietuviškos kilmės prekių eksportas smuktų 2 proc., arba beveik 300 mln. eurų. Paslaugų sektoriaus nuosmukis galėtų būti apie 10 proc., arba 1 mlrd. eurų.

„Grįžtume maždaug į 2018 metų eksporto lygį, prarastume dvejų metų įdirbį eksporto plėtroje“, – sakė V. Ivanovas.

ES ekonomikai 2020 metais, palyginti su 2019 metais, smukus 5-6 proc., lietuviškų prekių eksportas sumažėtų apie 17 proc., arba 2,5 mlrd. eurų, o paslaugų – 25 proc., arba beveik 3 mlrd. eurų.

„Grįžtume maždaug į 2017 metų lygį vidutiniškai, prarastume trijų metų vertes“, – sakė V. Ivanovas.

Anot jo, prognozuojant eksporto apimtis, nėra vertinamas skatinimo priemonių poveikis, nes neaišku, kaip kitos šalys skatins ekonomikas.

Pasak V. Ivanovo, labiausiai turėtų smuki kelionių paslaugos, atvykstamasis turizmas.

„Su turizmu problema ta, kad nepakanka susitvarkyt šalies viduje, svarbu, kad ir kitos šalys suvaldytų protrūkį“, – teigė jis.

Tarp gamybos sektorių didžiausias eksporto nuosmukis tikėtinas tekstilės, drabužių, maisto, baldų pramonėje, o mažiausias – inžinerijos pramonėje, tarp paslaugų – užsakomojoje gamyboje, IT ir telekomunikacijų bei transporto sektoriuje.

„Versli Lietuva“ prognozuoja, kad prekių eksportas šiemet labiausiai mažės į Italiją, Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Švediją, Belgiją, o paslaugų – į Baltarusiją, Rusiją, Vokietiją, Italiją ir JK.

Pernai Lietuvos eksportas augo 9,3 proc. iki 35,6 mlrd. eurų. Prekių eksportas augo 4,7 proc., o paslaugų – 22 procentais.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka sako, kad pernai ypač augusiam paslaugų sektoriui šiemet pagalba bus būtina.

„Matome, kiek nukrenta vartojimas ir paslaugos ypač. Jeigu, kaip ir visoje ES, paslaugų sektorius augo sparčiau ir ypač Lietuvoje, tai šiemet viskas pasikeis ir gamyba bus tas garvežys, kuris dar laikys kažkokį augimą arba bent nekris taip smarkiai“, – spaudos konferencijoje sakė viceministrė.

„Paslaugų sektorius susidurs su ypatingais sunkumais, iš paslaugų sektoriaus nesitikime, kad be pagalbos jis galėtų vystytis toliau“, – pridūrė ji.

Anot jos, panaudojant valstybės skatinimo priemones, šiuo metu labiausiai siekiama išlaikyti įmonių likvidumą, kad jos galėtų išlaikyti darbuotojus, kad būtų gautos bankų paskolos, kurios normaliomis sąlygomis nebūtų suteiktos.