„Patys smulkiausi turi pakankamai mažai paskolų. Bankai patiems mažiausiems paprasčiausiai neskolina. Ši problema (palūkanų augimas–ELTA) jiems nėra pati aktualiausia“, – pirmadienį LRT radijui kalbėjo D. Matukienė.

Tačiau smulkiųjų verslininkų atstovė pažymi, kad mažai vartotojų turinčioje rinkoje, tvyrant įtemptai geopolitinei aplinkai regione, visos įmonių problemos kaupiasi, todėl palūkanų brangimas daliai mažų įmonių gali atsiliepti gan skaudžiai.

„Dalis verslų, kurie turi paskolas, pasinaudojo valstybės pagalba per „Invegą“. Dabar jie yra tikrai sunerimę. Todėl, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Sutrūkinėjusios tiekimo grandinės, visiškai neprognozuojamai išaugusios elektros, dujų ir kuro kainos, o dabar dar vienas lašas, kuris gali ir perpildyti tą taurę“, – svarstė D. Matukienė.

Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Mantas Gudas laikosi pozicijos, kad stambusis verslas tokio ECB sprendimo galėjo tikėtis, bet palūkanų normų didėjimas pirmiausiai paveiks psichologiją, vartotojų ir investuotojų nuotaikas.

„Skolintas kapitalas dabar brangsta. Gal brangimas nėra drastiškas ir kažką smarkiai keičiantis, bet būtent lūkesčiai yra dar vienas akmuo į krepšį, kuris formuoja nelabai ramią aplinką. Ruduo, žiema bus kritinis laikotarpis, kuris parodys žymiai daugiau, nei dabar matome“, – aiškino M. Gudas.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Frankfurte posėdžiavusi ECB Valdančioji taryba pirmą kartą per vienuolika metų apsisprendė padidinti bazinių palūkanų normas 0,5 proc. punkto.

Nuo liepos 27 d. pagrindinių refinansavimo operacijų normos bus lygios 0,5 proc., ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos sieks 0,75 proc., o indėlių palūkanų normos sudarys 0,00 proc.

Banko pranešime taip pat akcentuojama, kad kituose Valdančiosios tarybos posėdžiuose bus tikslinga tęsti palūkanų normų normalizavimą. Toks ketvirtadienį žengtas didesnis pradinis žingsnis, išeinant iš neigiamų palūkanų normų teritorijos, sudaro prielaidas, kad ateityje konkrečius sprendimus dėl palūkanų normų Valdančioji taryba galėtų priimti atskirai per kiekvieną posėdį.

Vienas iš pagrindinių veiksnių, paskatinusių ECB imtis pinigų politikos griežtinimo – ilgojo laikotarpio kainų augimo prognozės, šiek tiek viršijančios sprendimų priėmėjų užsibrėžtą 2 proc. lygį.

Pagal birželio mėnesį skelbtas Banko ekspertų prognozes, 2022 m. vidutinė metinė infliacija bus 6,8 proc., o 2023 ir 2024 m., numatoma, kad kainų augimo tempas sumažės atitinkamai iki 3,5 ir 2,1 proc.