Verslas diržus jau susiveržė, tai padaryti privalo ir valdininkų armija – tokia pagrindinė mintis buvo išsakyta vakar vykusiame Verslo forume. Valdžia taip pat raginta nebedidinti mokesčių naštos.
Nerodė noro ką nors keisti
Verslininkai buvo išties piktai nusiteikę ir valdžiai kritikos negailėjo. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis tvirtino, kad valdžia nesirūpino augančiu biudžeto deficitu, didino savo išlaidas, šitaip kasmet palikdama po milijardą litų skolos.
"Buvo išleidžiama kur kas daugiau pinigų, nei surenkama. Net ekonomikos kilimo laikotarpiu biudžetas nebuvo subalansuotas. Rezultatas: krinta gamyba, krinta mažmeninė prekyba, statybų sektorius sustojęs, bedarbių kas savaitę padaugėja 10 tūkst.", – vardijo prastos ekonomikos sveikatos požymius R.Dargis.
Jo nuomone, reformą pirmiausia reikėtų pradėti nuo viešojo administravimo. Pertvarkyti taip pat reikėtų daugelį sistemų: sveikatos, socialinės paramos, švietimo.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Bronislovas Lubys mato tik vieną valdžios veiksmų rezultatą – gerai dėl ateities įbaugintą visuomenę. Ji dabar nepasitiki verslu, bijo krizės. "Vienas valdančiosios koalicijos lyderių Seime pasakė, kad naujų mokesčių sugalvojimas vyksta neblogai. Iš to aišku, kad verslas negali dirbti pelningai, nes tuoj pat bus apkrautas naujais mokesčiais. Pati valdžia negali tinkamai sudėlioti prioritetų. Antai stato viena iš ministerijų pastatą archyvui. Žinoma, ji įrodys, jog toks objektas būtinas. Tačiau jeigu jo nereikėjo penkiolika metų, galbūt dar dvejus metus galima buvo pakentėti. Ūkio ministerija nieko nepadarė, kad būtų skatinama alternatyvi energija. Nesiimama jokių veiksmų dujų kainoms sureguliuoti. Daug žadama, bet vežimas stovi vietoje", – kritikavo valdžios neveiksnumą B.Lubys.
Siūlė taupyti, o ne išlaidauti
Ūkiui gaivinti specialistai pateikia dvi galimybes. Pirmu atveju būtų išlaidaujama – paleidžiama pinigų spausdinimo mašina, remiami įvairūs planai, skolinamasi pinigų įvairiems projektams, didinami mokesčiai. Alternatyva tokiems siūlymams būtų taupyti: kiek įmanoma apkarpyti išlaidas, mažinti mokesčius, vykdyti įvairių organų reformą, privatizuoti turtą.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentės Rūtos Vainienės skaičiavimu, papildomų pinigų spausdinimas didins infliaciją, sumenkins valiutos stabilumą.
Daugiau skolintis populiariausia, tačiau tokiu atveju problemos nesprendžiamos, tik nukeliamos į ateitį. "Tai dar viena proga valdžiai nieko nedaryti. Užkemšamos skylės biudžete kuriam laikui ir tiek. O paskolas juk atiduoti turės kiti", – kalbėjo R.Vainienė.
Biudžeto pajamoms padidinti valdžia dažnai pasirenka mokesčių didinimą. Tačiau tokiu atveju, R.Vainienės teigimu, beveik visuomet įplaukos į biudžetą ne padidėja, bet sumažėja.
"Valdžia aiškina, kad dabar tikrai ne metas mažinti mokesčius. O kada tas metas bus? Jeigu mokesčiai nebūtų didinami, sumažėtų šešėlinė ekonomika ir taip padidėtų įplaukos į biudžetą. Jeigu tik iš verslo nebūtų per mokesčius atimami pinigai, jų užtektų", – tvirtino ekspertė.
Kaimynų pavyzdžiu nepasekė
Nors visame pasaulyje sprendimai versle lenkia sprendimus valdžioje, mūsų politikai, verslininkų teigimu, atsilieka kur kas labiau. Antai Latvijos ir Estijos vyriausybės jau prieš kurį laiką susiveržė diržus ir sumažino viešojo sektoriaus išlaidas. Mūsiškiai tyliai svarsto. Yra pateiktas sprendimas išlaidas sumažinti 3 mlrd. litų. Tačiau šiuo metu valdininkai žiūri ne kaip ko nors atsisakyti, bet ko neliesti. Tad sprendimo įgyvendinimo efektyvumu labai abejojama.
"Kai verslininkai pajuto artėjantį sunkmetį ir puolė mažinti išlaidų, perskirstyti biudžeto ir taupyti, valdžia viską neigė. Pareigūnai apsiribojo komentarais, kad nėra tikslios informacijos. Viso to rezultatas – milijardinis biudžeto deficitas", – sakė R.Vainienė.
Praėjusių metų gruodį buvo kalbama, kad krizė didėja. Tačiau verslininkai pripažįsta, kad tuomet padėtis dar nebuvo kritiška. Tokia ji dabar. Dėl to verslo asociacijos vakar priėmė rezoliuciją su konkrečiais siūlymais valdžiai, kaip kartu būtų galima spręsti sunkmečio problemas.
Verslininkų siūlymai valdžiai
Viešojo administravimo sektoriuje
1. Iki 2010 m. sausio 1 d. panaikinti apskritis, perduodant jų funkcijas savivaldybėms.
2. Iki 2009 m. birželio 1 d. priimti visus funkcijų dubliavimą valstybės institucijose naikinančius sprendimus.
3. Iki 2009 m. balandžio 1 d. 25 proc. sumažinti valstybei valdyti skiriamus asignavimus.
4. Iki 2009 m. rugsėjo 1 d. inventorizuoti valstybės ir savivaldybių turtą (įskaitant žemę ir miškus), įgyvendinti efektyvaus turto naudojimo principus, nenaudojamą turtą privatizuoti.
5. Iki 2010 m. sausio 1 d. užbaigti žemės grąžinimą.
6. Nuo 2009 m. balandžio 1 d. informaciją apie visų įvykusių viešųjų pirkimų rezultatus (pirkinys, laimėtojas, kaina ir kt.) ir sudarytas sutartis skelbti viešai internete.
7. Iki 2009 m. pabaigos panaikinti ne mažiau nei 20 verslą kontroliuojančių institucijų.
8. Iki 2010 m. sausio 1 d. 25 proc. verslui sumažinti administracinę naštą.
9. Iki 2010 m. sausio 1 d. pradėti taikyti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) valstybinių įmonių gero valdymo principus.
10. Nuo 2010 m. sausio 1 d. informaciją apie valstybės bei savivaldybių biudžetus ir fondus – įplaukas bei detalias išlaidas – periodiškai (kas mėnesį) skelbti internete.
Sveikatos apsaugos sektoriuje
1. Iki 2009 m. rugsėjo 1 d. įteisinti priemokas prie bazinių visų paslaugų kainų, visų nuosavybės formų asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, visoms sveikatos priežiūros paslaugoms, išskyrus būtinąją medicinos pagalbą.
2. Užtikrinti privačių ir valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų lygiateisiškumą, ligonių kasoms pasirašant finansavimo sutartis visoms sveikatos priežiūros paslaugoms, įskaitant stacionarias, jau 2009 m. ir vėlesniems metams.
3. Jau 2009 m. užtikrinti galimybę ir sąlygas privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms kreiptis ir gauti ES paramą, taip padidinant skaidrumą sveikatos priežiūros sektoriuje.
4. Apmokėti pacientams prioritetines ir valstybės lėšas taupančias ambulatorinių konsultacijų ir dienos chirurgijos paslaugas, netaikant kvotų ar kitokio ribojimo.
5. Iki 2009 m. rugsėjo 1 d. įdiegti draudžiamosios medicinos principus privalomajame sveikatos draudime užtikrinant, kad pinigai sektų paskui pacientą į jo pasirinktą gydymo įstaigą – valstybinę ar privačią.
6. Iki 2009 m. rugsėjo 1 d. apskaičiuoti realius sveikatos priežiūros paslaugų įkainius, į juos įskaičiuojant turto nusidėvėjimo atskaitymus, ir nustatyti ekonomiškai pagrįstas bazinės sveikatos priežiūros paslaugų kainas, o nuo 2010 m. sausio 1 d. įvesti Lietuvoje tarptautinę giminingų diagnozių grupių sistemą, pagal kurią gydymo įstaigoms sumokėti už paslaugas.
7. Iki 2009 m. liepos 1 d. nustatyti privalomojo ir papildomojo sveikatos draudimo objektą bei sukurti fiziniams asmenims palankią mokesčių aplinką papildomajam sveikatos draudimui veikti.
8. Nuo 2010 m. sausio 1 d. panaikinti valstybės netiesioginę paramą įvairiomis dotacijomis valstybinėms sveikatos priežiūros įstaigoms, šias lėšas pervedant į Privalomojo sveikatos draudimo biudžetą.
Švietimo ir mokslo sektoriuje
1. Nuo 2010 m. į mokinio krepšelį įtraukti ne tik ugdymo, bet ir aplinkos lėšas.
2. Iki 2009 m. rugsėjo 1 d. atsisakyti teritorinio dalijimo bendrajame ugdyme.
3. Nedelsiant priimti visus su vykdoma aukštojo mokslo reforma susijusius teisės aktus.
4. Nuo 2010 m. mokslą finansuoti išimtinai konkurso principu.
Socialinės paramos srityje
1. Nuo 2009 m. gegužės 1 d. "Sodros" išmokas susieti su "Sodros" įplaukomis.
2. Nustatyti "Sodros" įmokų ribas ne vėliau nei nuo 2011 m. sausio 1 d.
3. Nuo 2010 m. socialinę paramą teikti kaip vieną išmoką, peržiūrėjus pajamas ir turtą.
4. Numatyti, kad nuo 2011 m. į privačius pensijų fondus pervedama "Sodros" įmokos dalis bus didinama iki 10 proc.
Naujausi komentarai