Didžiausio BKT akcininko I. Udovickio teigimu, Baltarusijos opozicijos prašymu įvedus sankcijas „Belaruskalij“, naudą pajustų Vokietija, Rusija, Kanada ir kitos kalio trąšų gamyklas turinčios šalys – anot jo, jos padidintų savo įmonių kapitalizaciją dešimtimis milijardų eurų.

„Tačiau ar Lietuva pasiruošusi sumokėti už kitų šalių sėkmę? Tokios sėkmės kaina – šimtai milijonų eurų prarastų pajamų kasmet, tūkstančiai netekusių darbo uosto, geležinkelių ir kitų susijusių įmonių darbuotojų“, – BNS teikė I. Udovickis.

Pasak jo, Lietuva tokiu atveju taip pat turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kad dešimtys tūkstančių Baltarusijos šachtininkų ir jų šeimų narių netektų pragyvenimo šaltinio, taip pat už šimtus tūkstančius Baltarusijos biudžetininkų, kurie taip pat gyvena iš įplaukų, susijusių su trąšų eksportu.

„Daugelis tų, kurie šiandien svarsto sankcijų „Belaruskalij“ galimybę, net nesuvokia jų svarstymų dalyko kainos. Esu įsitikinęs, kad išsamiau išnagrinėjus šio verslo mastą ir jo svarbą Lietuvai, sankcijų klausimas nebebūtų aktualus“, – teigė I. Udovickis.

Anot jo, „Belaruskalij“ trąšos per Lietuvą eksportuojamos 20 metų, aršiai konkuruojant su kitais uostais ir šalimis.

„Aš esu sankcijų priešininkas. Dirbdamas su „Belaruskalij“ jau 28 metus esu matęs daug situacijų, todėl situacija su sankcijomis nėra nauja. Anksčiau visada ir visais atvejais Lietuvos pozicija buvo vienareikšmiška – sankcijos žalingos. Taip buvo ir 2011 metais, kai būtent Lietuva, Latvija ir Slovakija užblokavo panašias sankcijas“, – aiškino verslininkas.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja paragino Lietuvos vyriausybę svarstyti sankcijas trąšų gamintojai „Belaruskalij“, jei ši Baltarusijos valstybinė įmonė ir toliau persekios savo darbuotojus dėl protestų prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą.

S. Cichanouskaja interviu BNS patvirtino, kad Lietuvos valdžios atstovams pasiūlė peržiūrėti tranzito sąlygas, jei „Belaruskalij“ tęs represijas prieš darbuotojus dėl politinių priežasčių.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė teigė, kad sankcijų įvedimas „Belaruskalij“ reikalauja papildomų diskusijų, tuo metu būsimoji ekonomikos ministrė, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad naujoji Vyriausybė turėtų svarstyti Baltarusijos opozicijos prašymą.

Paskirtasis užsienio reikalų ministras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad Lietuva neturi galimybių įvesti vienašalių ekonominių sankcijų. Pasak jo, tai gali padaryti tik Europos Sąjunga (ES).

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas teigia, jog sankcijos turėtų neigiamos įtakos uostui, todėl, pasak jo, jas reikėtų taikyti asmenims, o ne verslui.

„Belaruskalij“ naudojasi Lietuvos geležinkeliais ir Klaipėdos uostu eksportuoti savo produkciją. „Belaruskalij“ taip pat yra investavęs į infrastruktūrą pačiame Klaipėdos uoste.

Registrų centro duomenimis, I. Udovickis valdo 70 proc. Birių krovinių terminalo akcijų, „Belaruskalij“ turi 30 procentų.