Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė perspėja, kad padidinus MMA, tikėtina, augs ir prekių bei paslaugų kainos, o tai skaudžiai atsilieps socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė teigia, kad darbdavių būgštavimai – nepagrįsti.

Darbdaviai: nukentės regionų įmonės

Pasak R. Sartatavičiaus, į MMA didinimą reikėtų žiūrėti labai atsargiai ir vengti drastiškų sprendimų, ypač vyraujant ekonomikos augimo lėtėjimo tendencijoms.

„Tai gali ypač smogti smulkiam ir vidutiniam verslui, kitaip tariant – regionams, nes regionuose ir dabar MMA yra pakankamai sunkiai įvaldomas“, – BNS sakė R. Sartatavičius.

Jam antrino ir Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.

„Kai kurioms įmonėms tai (MMA didinimas – BNS) neturės jokios įtakos, bet mes kalbam apie regionines įmones, kur vidutinis atlyginimas yra apie 700 eurų (...). Mes nenorime prisiimti atsakomybės, todėl mes negalime sutikti su tokiu sprendimu“, – BNS teigė D. Arlauskas.

Nuo šių metų pradžios MMA didėjo 7,5 proc. iki 555 eurų. Pastaraisiais metais ji buvo didinama kasmet.

Pasak R. Sartatavičiaus, valdžiai reikėtų ieškoti kitų būdų, kaip padėti mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms – pavyzdžiui, MMA sieti su neapmokestinamų pajamų dydžiu (NPD), didinant realias pajamas, o ne „popierines“.

Pramonininkų atstovas taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje atlyginimų augimas smarkiai lenkia darbo našumo augimą, dėl ko šaliai kyla grėsmė prarasti konkurencingumą.

„Mums reikia kalbėti ne apie MMA, o apie darbo našumo didinimą. Tam, kad našumą pagerinti, reikia tam tikrų investicijų, taigi, čia reikia pagelbėti verslui tą daryti“, – teigė jis.

Pasak R. Sartatavičiaus, yra rizikos, kad kai kurie verslai dėl spartaus MMA didinimo gali pasitraukti į šešėlį.

„Manyčiau, jog čia gali pritrūkti arba darbo vietų, arba tiesiog tų pačių sektorių sumažėti gretos. Tie, kurie yra smulkesni, jie gali pasitraukti iš rinkos arba išeiti į šešėlį“, – sakė R. Sartatavičius.

Tikėtina, kad MMA kėlimas labiausiai atsilieps sektoriams, kurie daugiausiai remiasi nekvalifikuota darbo jėga, pavyzdžiui, statybų ar maitinimo verslui.

Tuo metu D. Arlauskas pažymi, kad MMA didinimo procesas yra neišvengiamas, tačiau Lietuvoje, skirtingai nei kai kuriose kitose šalyse, nėra sistemos, kuri amortizuotų išlaidas įmonėms.

„Aš suprantu, kad MMA didinimas yra neišvengiamas, bet pavyzdžiui Airijoje yra sistema, kuri amortizuoja papildomos mokestinės naštos padidinimą. O pas mus šitos sistemos nėra ir todėl mes esam tokioje blogesnėje padėtyje“, – aiškino D. Arlauskas.

LLRI: MMA didinimas – ciniškas

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Edita Maslauskaitė MMA padidinimą iki 607 eurų vadina „cinišku“.

„Ciniška. Tik taip galima pavadinti sprendimą iki 607 eurų neatskaičius mokesčių didinti MMA. Siekis taurus – mūsų atlyginimų augimas. Bet juk kai užmerki akis prieš realybę, ji nedingsta, o lazda visada turi du galus“, – išplatintame komentare teigė E. Maslauskaitė.

Siekis taurus – mūsų atlyginimų augimas. Bet juk kai užmerki akis prieš realybę, ji nedingsta, o lazda visada turi du galus.

Pasak jos, dėl MMA kėlimo mažiausias pajamas gaunančiųjų, pensininkų ar nedirbančiųjų finansinė situacija nepagerės.

„O dėl MMA padidinimo galimas kainų augimas šioms gyventojų grupėms smogs skaudžiausiai“, – perspėjo LLRI prezidentė.

LLRI apklausos rodo, jog įmonės, kuriuose dirba daug minimalų atlyginimą gaunančių darbuotojų, didėjančią naštą yra linkusios mažinti keldamos prekių ir paslaugų kainas.

„Pavyzdžiui, ne vieno daugiabučio gyventojus po pastarojo minimalaus atlyginimo didinimo pasiekė didesnės sąskaitos už aplinkos tvarkymą. Didesnė sąskaita buvo paaiškinta taip: „buvome priversti didinti kainas dėl didėjančio minimalaus užmokesčio“, – aiškino E. Maslauskaitė.

I. Ruginienė apie verslininkų nuogąstavimus: tegu negąsdina

LPSK pirmininkė I. Ruginienė kategoriškai atmeta darbdavių ir LLRI nuogąstavimus.

„Mes vienareikšmiškai sveikiname Vyriausybę, kuri pradėjo skaičiuoti ir suprato, kad kitais metais turėtų būti būtent toks minimalios algos dydis. Ženklus ekonomikos padidėjimas atsilieps ir kiekvienam darbuotojui“, – BNS sakė I. Ruginienė.

Pasak jos, dėl MMA didinimo regionai bei juose esantis smulkusis verslas nenukentės.

„Kiekvienais metais girdžių tą patį. MMA nustatoma ne šiaip, o šita suma yra nustatoma įvertinus ekonomistų nuomonę, Lietuvos bankas atėjo su praėjusių metų ekonomikos augimo įvertinimu ir prognozėmis dviem metams į priekį. Visos rizikos buvo įvertintos“, – pabrėžė LPSK pirmininkė.

Jos teigimu, darbdaviai pastaraisiais metais dėl MMA didėjimo gąsdina nuolat, tačiau šie gąsdinimai neišsipildo.

„Absoliučiai nepasitvirtino ir mes tai žiūrėjome, apie tai Lietuvos bankas kalbėjo. Nuolat, kiekvienais metais susikuria naujos įmonės, kažkurios bankrutuoja, tai yra normalus gyvenimiškas procesas. Bet nuo to, kad pakėlėm minimalią algą ir staiga pradėtų bankrutuoti regionuose įmonės, tai to tikrai nepastebėjome“, – tvirtino I. Ruginienė.

Trišalė taryba gegužės pabaigoje nesusitarė, kiek nuo 2020 metų turėtų didėti MMA. Profesinių sąjungų ir Vyriausybės atstovai siūlė minimalią algą didinti iki 607 eurų, tuo metu darbdaviai siūlė 580 eurų ribą.

Trišalė taryba yra nusprendusi, kad MMA turi sudaryti 45-50 proc. vidutinės algos. Patvirtinus 607 eurų MMA, ji sieks 47,5 proc. (ES svyruoja nuo 45 proc. iki 51 proc.).

Lietuvoje MMA ir mažiau gauna apie 156 tūkst. darbuotojų, iš jų biudžetininkų – apie 28 tūkst.