Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ projektas pirmadienį aptartas Seimo darbo grupėje, skirtoje darbo rinkos problemoms spręsti.

Kaip pristatė VRM Migracijos politikos grupės patarėja Danutė Petrauskienė, siūlomais pakeitimais tikimasi palengvinti ir patrumpinti migracijos procedūras Lietuvoje norintiems dirbti užsieniečiams. Taip pat siekiama, kad norintiesiems atvykti jos kainuotų mažiau.

„Projektu siūloma sukurti galimybę visiems užsieniečiams dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo kreiptis užsienyje ir priėmus sprendimą jį išduoti, gauti leidimą laikinai gyventi užsienyje“, – vieną iš siūlymų pristatė D. Petrauskienė. Šį pokytį planuojama įgyvendinti nuo kitų metų, vis tik dalis įstatymo projekto nuostatų, anot VRM atstovės, galėtų įsigalioti dar nuo rugpjūčio.

Be to, norima mėnesiu sutrumpinti prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nagrinėjimo terminus, atsisakyti išduoti nacionalines vizas atvykstantiems dirbti. Užsieniečiai, kurie šiuo metu kreipiasi dėl nacionalinės vizos siekdami dirbti, vietoj to galės kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu.

„Manome, kad šis pokytis ne tik paprastins procedūras, bet ir mažins administracinę naštą darbdaviams“, – tikino VRM atstovė. Jos teigimu, tokia tvarka tikslingesnė, kadangi turintys laikiną leidimą gyventi draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu, kitaip nei gavę nacionalinę vizą darbuotojai.

Siekiant pritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų, siūloma leidimą laikinai gyventi Lietuvoje išduoti nesikreipiant į Užimtumo tarnybą, vienodai visiems užsieniečiams, nepriklausomai nuo būsimojo atlyginimo dydžio, taip pat, jei jų profesijos nėra profesijų, kurioms būtina aukšta profesijos kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta, sąrašą.

Leidimą laikinai gyventi būtų galima išduoti ir darbdaviui įsipareigojus mokėti ne mažesnį nei 1,2 metinio bazinio vidutinio darbo užmokesčio (BDU) atlyginimą, siekiančio 1,5 tūkst. eurų iki mokesčių. D. Petrauskienės teigimu, minimalus atlyginimas užsieniečiui po mokesčių siektų 1078 eurus.

Tarp kitų pakeitimų numatyti migracijos procedūrų palengvinimai Lietuvoje studijuojantiems užsieniečiams – leidimas gyventi Lietuvoje darbo pagrindu jiems būtų išduodamas paprasčiau 10 metų nuo studijų Lietuvoje baigimo. Šiuo metu šis terminas siekia 2 metus.

Dar ketinama lengvinti ir dirbančiųjų užsieniečių šeimos narių nepilnamečių migracijos procedūras, supaprastinti atvykimo stažuotis Lietuvoje sąlygas. Taip pat žadama sudaryti galimybes darbdaviams su norimais įdarbinti užsieniečiais sudaryti laikinas darbo sutartis.

Darbdavių ir verslo atstovai mato spragų

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovė Seimo darbo grupės posėdyje Aurelija Maldutytė, reaguodama į pateiktus siūlymus pažymėjo, kad dabartinė rinka labai greitai keičiasi, tad projekte numatytas 3 mėnesių leidimo laikinai gyventi išdavimo terminas yra per ilgas.

„Verslui laukti darbuotojo 3 mėnesius būtų per daug sudėtinga, nes rinka yra labai greitai besikeičianti. Negalėtume normaliai adaptuotis prie rinkos poreikio, kai darbuotojas reikalingas čia ir dabar“, – sakė ji.

LVK atstovė siūlė standartiniu leidimo svarstymo terminu nustatyti vieną mėnesį.

„Kad tai būtų standartas, kuris, tikėtina, leistų trūkstamų profesijų atstovams atvykti ir dirbti Lietuvoje tada, kai tas darbuotojas reikalingas“, – tikino A. Maldutytė.

Pasak jos, nesutrumpinus leidimo laikinai gyventi Lietuvoje svarstymo termino, procesas nuo darbuotojo atrankos iki pirmosios darbo dienos tęstųsi bent pusmetį, per kurį būtent ta kvalifikacija jau gali būti ir nebereikalinga.

„Tada ir tas poreikis gal išnyks, nes gali būti pasikeitimų užsakymuose ir panašiai“, – sakė ji.

LVK atstovė taip pat kritikavo, kad projekte nėra numatyta, kaip spręsti „pilkąja zona“ vadinamą iš užsienio valstybių į Lietuvą komandiruojamų darbuotojų problemą.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas tikino, kad parengtuose siūlymuose vis tiek numatyta pernelyg daug biurokratinių apribojimų. Jo teigimu, pats svarbiausias ir vienintelis reikalingas kriterijus užsienio darbo jėgos įsivežti norintiems darbdaviams yra minimali įsivežamiems darbuotojams mokamo atlyginimo riba, kurią VRM siūlo nustatyti ties 1,2 BDU.

„Galvojate, kad darbdaviai, mokėdami didesnį nei rinkos vidutinis atlyginimas, parinks nekvalifikuotą darbuotoją. Taigi ir kalbame – išlaisvinkite, neapkraukite biurokratizmu. Jei nustatome 1,2 koeficientą viskas, tai pats svarbiausias rodiklis. Visi kiti dalykai nereikalingi, pertekliniai“, – teigė D. Arlauskas.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas akcentavo, kad siūlomais pakeitimais siekiama, kad į Lietuvą būtų pritraukta kuo daugiau aukštesnės kvalifikacijos žmonių ir kiltų žemas šalies produktyvumo lygis. Politikas pabrėžė, kad švelninant migracijos procedūras Lietuvos negalima atverti pigiai darbo jėgai, kad Lietuva neliktų pigios darbo jėgos šalimi.

„Kylame nuo dugno, kryptis yra nuostabi. Ir čia labai reikia pasidžiaugti ir mes turime padėti ir palaikyti verslą didinant produktyvumą. Suprantu, kad bus verslų, kurių konkurencinis pranašumas grįstas pigia darbo jėga, norą išlaikyti šį pranašumą. Tačiau Lietuvoje negalime tikėtis išlikti pigia darbo jėga“, – sakė V. Šilinskas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius džiaugiasi, kad parengtu projektu einama teisinga kryptimi, tačiau pabrėžė, kad ekonomikos nuosmukis ateityje bus neišvengiamas, todėl kalbant apie tai, kokių darbuotojų Lietuvai reikia, būtina ieškoti balanso, skatinti investicijas į technologinį atsinaujinimą.

„Nenoriu sakyti, kad reikia pigios darbo jėgos, bet reikia subalansuotų sprendimų. Investicijų, paskatų į robotizaciją, automatizavimą“, – kalbėjo V. Janulevičius, kartu pažymėjęs, kad siūlomus pakeitimus parlamentarai turėtų priimti kuo skubiau.

Dėl šių įstatymo pakeitimų Vyriausybė turėtų apsispręsti dar šį mėnesį. Tuomet pakeitimai bus teikiami Seimui.