Lietuvos ekonominis gyvenimas po antrojo prezidento rinkimų turo vargiai ar pasikeis, teigia verslo atstovai. Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, ekonomikai būtų saugiau, jei prezidentas nebūtų susijęs su valdančiaisiais, tuo tarpu Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sako, kad išrinkus bet kurį kandidatą, ūkio situacija vargiai keistųsi.

Pasak N.Mačiulio, šalies vadovas vaidina menką vaidmenį jos ekonominiame gyvenime, tačiau gali veikti kaip saugiklis, priimant valstybei žalingus teisės aktus.

„Vis tik reikia pripažinti, kad Lietuvoje prezidentas šalies ekonominiame gyvenime vaidina palyginti mažą vaidmenį, palyginti su Seimo ar Vyriausybės priimamais sprendimais  ir vienintelis vaidmuo yra patvirtinant, ar nepatvirtinant Seimo išleistą įstatymą. Manau, kad šiuo aspektu prezidento funkcija yra tokia apsauginė, kuri gali sustabdyti žalingas, neatsargias iniciatyvas ir dėl to saugiau yra turėti nepriklausomą prezidentą, kuris nebūtų siejamas su tuo metu dominuojančia partija“, - BNS sakė N.Mačiulis.

Pasak jo, šalies vadovo įtaka ekonomikai labiau priklauso nuo asmeninių savybių ir nuo to, kiek jis imasi iniciatyvos, siūlant teisės aktų pakeitimus: „Prezidentė buvo šiuo aspektu aktyvi, o kaip būtų, jeigu išrinktų Zigmantą Balčytį, sudėtinga prognozuoti“.

Ekonomistas spėja, kad rinkimus laimėjus socialdemokratui Zigmantui Balčyčiui, dėl teisės aktų priėmimo vyktų mažiau diskusijų tarp prezidento ir Vyriausybės bei Seimo.

„Aš manau, kad yra gerai, kai prezidentas nepriklauso jokiai partijai, arba priklauso kitai partijai nei Seimo daugumos atstovai, nes tai leidžia vystytis nuomonių pliuralizmui ir vyksta diskusija, tai šiuo aspektu prezidentė D.Grybauskaitė buvo tinkama ir įvairiais klausimais diskutuoja. Sunku pasakyti, kas būtų, jeigu būtų, bet natūralu, kad jeigu Prezidentūroje būtų tos pačios partijos atstovas, nesutarimų, diskusijų būtų mažiau, o tai nebūtinai yra gerai“, - tikino N.Mačiulis.

R.Dargis taip pat pritarė, kad prezidento įtaka šalies ekonominiam gyvenimui yra nedidelė ir situacija neturėtų pasikeisti, nepriklausomai nuo to, kuris kandidatas būtų išrinktas.

„Didelių kažkokių pasikeitimų neprognozuočiau dėl paprastos priežasties - prezidento įtaka vidaus politikai nors ir yra, bet neabejotinai Vyriausybės įtaka yra žymiai didesnė, ir jos programa yra pagrindiniai darbai. Jeigu keistųsi po rinkimų koalicija, tai tada galėtume tikėtis kokių nors naujienų, jeigu nesikeis, tada prognozuočiau, kad išliks panaši įtaka Vyriausybės ekonomikai, o prezidentas bet kuriuo atveju darbuosis užsienio reikaluose“, - BNS tvirtino R.Dargis.

Pasak jo, socialdemokratų programa turėtų išlikti ekonomikos stuburu, tad šalies vadovas situacijos iš esmės nekeis.

„Tiek vienu, tiek kitu atveju ekonomikai didelių pasikeitimų nematyčiau. Vienu atveju prezidentės įtaką mes jau ir taip patyrėm ir žinom, o, sakykim, jeigu atsirastų kitas prezidentas, kadangi socialdemokratų partija vadovauja koalicijai, tai čia kažkokių pasikeitimų irgi neprognozuočiau“, - aiškino pramonininkų vadovas.

Tačiau R.Dargis teigė, kad šalies vadovas per penkerių metų kadenciją turės padėti dėlioti ekonomikos „karkasą“ ir mažinti Lietuvos priklausomybę nuo Europos Sąjungos paramos. Tai, jo manymu, bus pagrindinis prezidento darbas ekonomikos srityje.

„Tikrai reikėtų susirūpinti Lietuvos ekonomikos stiprybe, nes mes vis dar labai priklausomi nuo europinių pinigų ir kaip pasidėti pagrindą, kad ta priklausomybė būtų mažesnė, tai čia bet kuriam prezidentui bus vienas iš svarbiausių darbų, nes bus penkerių metų kadencija, iki 2019 metų europinė parama, kokią mes gauname, pasibaigs 2020 metais, turėsime ženkliai mažesnę paramą ir turėsime stovėti daug stipriau ant savo kojų“, - sakė R.Dargis.

Antrajame prezidento rinkimų ture po dviejų savaičių susirungs dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė ir socialdemokratų kandidatas į prezidentus Zigmantas Balčytis.