Verslo negandoms neatspariausi buvo prekybininkai, ypač užsiimantys mažmena, teigia įmonių rizikingumą vertinančios UAB „Creditreform Lietuva“ specialistai.

„Nors lapkritį jau ima „kvepėti“ šventėmis, tačiau įmonių, kurių vadovų nuotaika visai nešventiška, šį mėnesį tik padaugėjo. Tai byloja verslo bankrotų ir turto areštų statistika, - sako UAB „Creditreform Lietuva“ analitikė Alina Rauktytė, - Jei pernai lapkritį bankrutuojančiomis paskelbtos 190 įmonių, tai šiemet – jau 257. Ta pati situacija ir su areštais. Jei 2015 m. 11 mėn. areštuotas 756 verslo subjektų turtas, tai šiemet - 1038.

Labiausiai bankrotai ir areštai nedavė ramybės didžiausiam Lietuvos ūkio sektoriui – prekybai. Prekybininkų – ypač mažmenininkų – bankrotų, lyginant su pernai lapkričiu, pagausėjo 58 proc. Tą pat fiksuojame vertindami duomenis už visus vienuolika šių metų mėnesių. Bankrutuojančių įmonių čia padaugėjo nuo 545 pernai iki 746 šiemet arba daugiau nei trečdaliu. Tam įtakos greičiausiai turėjo vis agresyvesnė konkurencija mažmenos sektoriuje. Didieji išstumia mažuosius, negalinčius konkuruoti nuolaidomis ir akcijomis. Imant tik lapkritį, antroje vietoje atsidūrė statybininkai, tačiau didesnio bankrotų šuolio, lyginant su ankstesniais mėnesiais nėra.“

Skaičiuojant bankrotus nuo metų pradžios, pastebėtina, kad paskelbtų bankrutuojančiais verslų gerokai padaugėjo Kauno apskrityje (nuo 266 pernai iki 590 šiemet), mažiau „pasižymėjo“ Klaipėdos apskrities verslininkai, o Vilniaus apskritis nustebino sumažėjusiais bankrotų skaičiais.

Jau anksčiau minėtą prekybos sektorių dažniau kamavo ir turto areštai. Prekybininkų „sveikata“ prastėjo ir vėl daugiausiai mažmenininkų sąskaita. Lyginant šių ir pernai metų vienuolikos mėnesių duomenis, mažmeninės prekybos sektoriuje įmonių su turto apribojimais pagausėjo nuo 468 iki 681. Tokios tendencijos neteikia optimizmo, nebent reikalus stipriai pataisytų artėjančios didžiosios šventės. Tačiau jei optimistinėms viltims nebus lemta išsipildyti, ne vienam prekybininkui gali tekti išbandyti bankrutuojančiojo dalią.

Anksčiau areštų statistikoje dažnai linksniuoti statybininkai dabar atrodo gana stabiliai. Gali būti, kad vaisių duoda įsibėgėjantys naujo 2014-2020 m. ES finansavimo periodo projektai.

Pagal verslų su areštais gausėjimą per vienuolika mėnesių tarp didmiesčių pirmauja Kaunas. Laikinojoje sostinėje „areštantų“ pagausėjo 50,8 proc. arba nuo 733 pernai iki 1105 šiemet. Mažesniais tempais įmonių su areštais gausėjo Vilniuje ir Klaipėdoje. Šiauliuose ir Panevėžyje įmonių, patyrusių turto valdymo apribojimus, skaičius per metus netgi aptirpo.

Lapkritį didesnius nei milijono eurų turto areštus patyrė UAB „Vilniaus energija“, prekybininkai naftos produktais UAB „Nafta LT“, filmų ir TV serialų kūrėja UAB „Arteta“, žemės ūkio produkciją siūlanti UAB „Kustodija“, nekilnojamojo turto UAB „Edex“ ir prekybos verslo dovanomis, kanceliarija UAB „Auster ir Ko“.