Nepaisant Ūkio ministerijos savigyros ir viešai deklaruojamų pastangų pritraukti investuotojų bei lengvinti verslo sąlygas, Lietuvos konkurencingumas smunka. Valdininkai teisinasi, kad grumtis tenka ne tik su kaimynais, bet ir su taupymo maratoną paskelbusia Vyriausybe.

Aplenkėme Afriką

Šveicarijoje veikiančio Tarptautinio vadybos vystymo instituto (angl. – International Institute for Management Development, IMD) sudaromame pasaulio ekonomikų konkurencingumo reitinge Lietuva šiemet nukrito net 12 pozicijų žemyn – į 43 eilutę, iš karto po Pietų Afrikos Respublikos.

IMD tyrimas parodė, kad Lietuvos konkurencingumą labiausiai smukdė išaugęs biudžeto deficitas, infliacija, smukusi ekonominė plėtra, pablogėjusios verslo kreditavimo sąlygos, smarkiai išaugęs nedarbo lygis ir sumenkusi tiesioginių užsienio investicijų dalis šalies bendrajame vidaus produkte.

Nors šalies ekonominė būklė ir pablogėjo, tyrime nurodoma, kad išaugo valdžios veiklos efektyvumas, ypač viešųjų finansų politikos srityje, verslo veiklos efektyvumas, taip pat pagerėjo šalies infrastruktūra.

Nesusišneka su Vyriausybe

Nepaisant to, Lietuvos reitingai smuko ir kituose sąrašuose. Štai Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtame 2009–2010 m. konkurencingumo indekse Lietuva nusirito iš 38-os į 53-ią vietą.

Prasčiau įvertinti esame ir bene svarbiausiame Pasaulio banko sudaromame konkurencingiausių pasaulio šalių reitinge "Doing Business". Praėjusiais metais Lietuva buvo 25 vietoje, šiemet – 26-oje.

Tačiau ūkio viceministras Rimantas Žylius įsitikinęs, kad kitąmet šiame sąraše tikrai pakilsime.

"Valstybėms svarbiausias yra būtent Pasaulio banko reitingas, nes tai juo vadovaujasi investuotojai, rinkdamiesi šalis. Kiti reitingai, kaip Europos konkurencingumo indeksas ar IMD tyrimas, yra teoriniai ir gana subjektyvūs. Kai kuriuose jų yra net Maliarijos indeksas – mes, aišku, čia pirmaujame, nes Lietuvoje šios ligos nėra. Tačiau tai – neobjektyvu. Esame užsibrėžę tikslą po kelerių metų būti pirmame "Doing Business" sąrašo penkioliktuke. Kita vertus, ir dabartinė 26 vieta iš beveik 190 tirtų valstybių nėra prastai", – dienraščiui sakė R.Žylius.

Jis taip pat pažadėjo atsiųsti ir ministerijos verslo labui jau nuveiktų darbų sąrašą. Tačiau per savaitę dienraštis atsakymo taip ir negavo.

R.Žylius dar prasitarė, kad ministerija galėtų pasiekti kur kas daugiau, jei kai kurioms iniciatyvoms nesipriešintų Vyriausybė ir Seimas. Vienas tokių pavyzdžių – įmonių įstatinio kapitalo sumažinimas nuo 10 tūkst. iki 1 tūkst. litų. Vyriausybė šiam siūlymui nepritarė, nes taip esą būtų suteiktos galimybės sukčiauti ir piktnaudžiauti bankrotais.

Pavyzdžiai užkrečia

Pasak IMD partnerės Lietuvoje ir jau trečius metus tyrimui duomenis pateikiančios Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) generalinio direktoriaus Manto Nociaus, dabar visi stengiasi didinti konkurencingumą, nes tai vienas iš nedaugelio būtų grįžti prie ekonomikos augimo.

"Vieni pasinaudojo kritusiu valiutos kursu, kaip mūsų kaimynė Lenkija, kiti mažina sąnaudas ir bando gerinti sąlygas verslui, pritraukti investuotojų, kurie mokėtų mokesčius. Konkurencija dabar – didžiulė, tad visi varžovai kvėpuoja į nugarą ir jeigu nepakankamai greitai sukiesi, tai ir aplenkia. Be to, reitingai nėra vienintelis dalykas, į kurį atsižvelgia investuotojai", – Ūkio ministeriją ir jo paties vadovaujamą ekonominės plėtros agentūrą užstojo M.Nocius.

Esą verslininkai labai dažnai seka kitų įmonių pavyzdžiu. Taigi investicijų banko "Barclays" atėjimas ir informacinių technologijų milžinės IBM steigiamas mokslinių tyrimų centras turėtų į Lietuvą privilioti ir kitų užsienio bendrovių.

Be to, Lietuvoje, palyginti su šalimis kaimynėmis ir Vakarų Europa, yra gana pigi darbo jėga. "Kainomis, aišku, niekada negalėsime konkuruoti su Kinija, Ukraina ar Baltarusija, tačiau galime konkuruoti darbo jėgos kokybe", – tikino LEPA vadovas.

Atideda planus

Dėl minėtų priežasčių ir nuolat besikeičiančių sąlygų bei sunkmetį lydinčio netikrumo potencialūs investuotojai neretai savo planus atideda.

"Viena vokiečių chemijos pramonės bendrovė norėjo statyti gamybos įmonę ir sandėlius Marijampolėje bei Kazlų Rūdoje, bet dėl neaiškios situacijos Rytų Europos ir Rusijos rinkose savo planus atidėjo dvejiems metams. Italai Kaune norėjo statyti šviestuvų gamyklą – projektas taip pat atidėtas. Kiti Italijos investuotojai kalba apie laboratorijos įsteigimą viename iš šalies technologinių parkų", – stabilumo laukiančias investicijas vardijo "Peritus sprendimai" konsultantas Andrius Šiaudinis.

Kad mūsų ateities perspektyvos priklauso nuo konkurencingumo, sutinka ir "DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis. Anot jo, per naktines mokesčių reformas padaryta begalė klaidų, kurios iš dalies galėjo lemti konkurencingumo smukimą. Tačiau ekonomistas pabrėžė, kad net ne mokesčių reforma čia kalčiausia. "Viešasis sektorius gyvena sau, verslas – sau", – konstatavo jis.

Visą straipsnį skaitykite dienraštyje.