Ūkio ministerija ieško naujų būdų, kaip spręsti verslo finansavimo problemas. Paskolų dalybos esą pagyvėjo, tačiau į sunkiausią finansinę padėtį patekusios įmonės kreditų vis tiek negauna.
Prižiūri bankininkus
Vakar ūkio ministras Dainius Kreivys į pokalbį vėl pasikvietė valstybės remiamus kreditus smulkiajam ir vidutiniam verslui išduodančių bankų – "Parex", Medicinos, Šiaulių, Ūkio, "DnB Nord", SEB ir "Finastos" – vadovus.
"Skatinimo plane verslui numatyta skirti apie 2 mlrd. litų, tie pinigai jau dalijami. Ypač sparčiai juda paskolos smulkiajam verslui – po 125 tūkst. litų. Jas jau beveik baigiame išdalyti", – po susitikimo skaičius bėrė D.Kreivys.
Tiesa, jis pripažino, kad didesnių – iki 350 tūkst. litų – paskolų dalybos stringa.
"Būtent tai šiandien ir aptarinėjome – kur tos problemos: ar pas mus, ar bankuose, ar dar kur nors? Visas mechanizmas lyg ir juda, bet norime greitesnio tempo. Tikimės, kad šiemet bus išdalyta apie 80 proc. ekonomikos skatinimo plane verslui numatytų lėšų. Ūkio ministerija padarė viską, ką reikėjo, visos priemonės, garantijos ir pinigai yra. Taigi tikimės, kad ir bankai dabar padarys viską, kas jiems priklauso. Labai džiaugiuosi Šiaulių ir Ūkio bankų darbu. Bet turiu priekaištų Medicinos bankui – ten viskas užtrunka ilgiau nei kitur. Taip pat aptarinėjome kai kurias naujas mintis, kokias dar priemones turėtume panaudoti, norėdami padėti verslui atsistoti ant kojų", – atviravo ministras.
Duoda tik išrinktiesiems
Medicinos banko valdybos pirmininkas Kęstutis Olšauskas, nors ir sulaukė priekaištų, susitikimu buvo patenkintas. Jis pripažino, kad paskolos vidutinio dydžio įmonėms dalijamos ne taip sėkmingai kaip smulkiesiems verslininkams.
"Aišku, problemų – labai daug. Nemaža dalis verslininkų kreipiasi paskolų norėdami atgaivinti merdėjantį verslą. Tačiau šios lėšos skirtos įmonėms, kurios neturi nesklandumų, – investicijoms ir apyvartinėms lėšoms", – kalbėjo Medicinos banko vadovas.
Rankas tiesia ir didieji
Į verslo finansavimo procesą pradeda įsitraukti ir didieji šalies bankai. Tiesa, ministras D.Kreivys kol kas atsisakė įvardyti, koks konkrečiai vaidmuo Verslo skatinimo plane bus suteiktas "DnB Nord" ir SEB bankams. Veikiausiai jie dalys paskolas didesnėms įmonėms.
"Su bankais diskutuojame, ką dar galime padaryti. Sulaukėme kelių pasiūlymų. Į tuos projektus bankai žada skirti dvigubai daugiau savo lėšų nei mes. Vienaip ar kitaip, didžiųjų bankų patirtis mums pravers, bet kol kas jie tik pradeda veiklą šioje srityje, tad nieko konkrečiau negaliu pasakyti", – dienraščiui sakė ūkio ministras.
Iki šiol bankai įmonėms kėlė itin griežtas paskolų skyrimo sąlygas – pinigų gali tikėtis tik itin skaidria finansine istorija galinčios pasigirti įmonės. O verslui, siekiančiam perfinansuoti paskolas ir taip išsigelbėti nuo gresiančio bankroto, bankų durys uždaros.
Situacija Latvijoje – labai rimta
Kaimynės Latvijos valdžiai jau tenka spręsti ne tik verslo, bet ir gyventojų įsiskolinimo problemas. Švedijos "Swedbank" paskelbė, kad esant tam tikroms sąlygoms, jis būtų pasiruošęs paskolų įmokų nebeišgalintiems mokėti latviams nurašyti iki 10 proc. skolų.
Taip bankas iš esmės pritarė Latvijos vyriausybės siūlomam paramos skolininkams planui.
Praėjusią savaitę šalies kaimynės parlamente pradėtas svarstyti Finansų ministerijos parengtas planas, pagal kurį skolų neišgalintys susimokėti latviai gautų valstybės garantijas, rašo portalas vz..lt.
"Paramos skolininkams schemą turi paremti tarptautiniai skolintojai (ES ir Tarptautinis valiutos fondas) ir, žinoma, reikės tam tikro ir bankų solidarumo – planas numato 10 proc. siekiantį skolų nurašymą", – kalbėjo premjeras Valdis Dombrovskis.
Šiuo metu minimi du pagrindiniai pagalbos skolininkams plano variantai. Pagal pirmą vyriausybė tam tikru laikotarpiu suteiktų grąžinimo garantijas daliai kreditų. Antrasis numato paskolų restruktūrizavimą ir vyriausybės garantijas įmokoms iš anksto nustatytu laikotarpiu.
Privataus asmens skola būtų padalyta į dvi dalis – 20 proc ir 80 proc. Pirmoji dalis būtų užšaldoma programos galiojimo laikotarpiui, per kurį jos nereikėtų grąžinti ar mokėti palūkanų. Įmokos būtų mokamos tik nuo 80 proc. skolos likučio. Šiam variantui pritaria ir Latvijos bankų asociacija.
Tiesa, asociacijos prezidentas Teodoras Tverijonas pabrėžė, kad bankai norėtų paskatinti programos dalyvius mokėti daugiau, nei jiems priklausytų nuo 80 proc. Už tai, pasibaigus programai, jos dalyviams būtų nurašoma pusė užšaldytos sumos, tai yra 10 proc. visos paskolos.
Tačiau Latvijoje veikiančių bankų asociacijos prezidentas taip pat akcentavo, kad jei šalies valdžia padarys šią priemonę privalomą, bankai bus kategoriškai prieš.
"Swedbank" atstovė Stokholme Anna Sundblad patvirtino, kad bankas palaiko šį pasiūlymą ir, esant tam tikroms sąlygoms, yra pasiruošęs privatiems skolininkams nurašyti 10 proc. jiems suteiktos paskolos. Tačiau pabrėžė, kad bankui labai svarbu, kad būtų griežtai apribotas paramos programos dalyvių skaičius.
Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas:
Dabar būtų labai sunku pasakyti, kaip elgtųsi Lietuvos bankai, jeigu būtų keliamas klausimas nurašyti iki 10 proc. paskolų. Mūsų padėtis kur kas geresnė nei Latvijos, tad ir jokių konkrečių priemonių, kaip padėti skolininkams, nesvarstėme. O Latvijoje jau seniai kalbama apie gelbėjimo ratą privatiems skolininkams, tad šie žingsniai buvo neišvengiami. Bankų nuomonės, ar jie sutinka dalyvauti skolininkų gelbėjimo programose, niekas neklausė. Jie tiesiog turėjo pasirinkti tinkamesnę. Jeigu mūsų Vyriausybė primygtinai siūlytų kokias nors konkrečias programas, svarstytume jas, asociacija neliktų nuošalyje, įsitrauktume į diskusiją ir teiktume savo siūlymus. Tačiau manau, kad bankai elgtųsi taip, kaip jiems geriau, nes pagalbos skolininkams planai veikiausiai būtų susiję su papildomomis kredito įstaigų sąnaudomis. Vargu ar būtų kokia nors bendra bankų pozicija šiuo klausimu, nes kiekvieno jų padėtis kitokia.
Bet čia tik mano nuomonė, jokių kalbų apie tai niekada nebuvo. Lietuvoje daugiau stabilumo bankų sektoriui suteikia būsto paskolų draudimas. Juo apdrausta net trečdalis visų kreditų, dėl to ir mūsų bankai nepatiria tiek bėdų kiek kaimynai. Be to, Lietuvoje bankai ir taip sutinka restruktūrizuoti paskolas arba atidėti jų mokėjimą, peržiūrėti grafikus.
Naujausi komentarai