Vertindami praėjusius 2015-uosius, uostamiesčio verslo atstovai neslėpė, kad daugeliu atveju, išskyrus kai kurias sritis, metai verslininkams buvo palankūs ir sėkmingi. Tačiau profesinių sąjungų lyderių nuomonė šiuo klausimu kategoriška – darbuotojams praėję metai buvo nelengvi, nes verslas vis dar nenoriai su dirbančiaisiais dalijasi pelnu.

Rekordiniai metai

Vienas didžiausių verslo sėkmės indikatorių Klaipėdoje – jūrų uostas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas dienraščiui teigė, jog 2015-ųjų rezultatai džiugina, nes metai buvo geri, uostininkai turėjo daug darbo, augo apyvarta.

"Pasiekėme rekordą – 38 mln. tonų krovinių. Palyginti su geriausiais laikais, yra perkrauta 1,5 mln. tonų daugiau negu ankstesniais rekordiniais metais. Džiaugiamės tais rezultatais, norėtume, kad ir ateityje visa tai atsispindėtų augančioje apyvartoje", – teigė A.Drungilas.

Teigiama, kad tai tam tikras ženklas, kad ekonominis nuosmukis baigėsi. Esą ir tam tikrų sutarčių su užsienio partneriais iš Rytų nutraukimai, taip pat sankcijos Rusijos bendrovėms, Klaipėdos uostui įtakos, regis, per daug neturėjo.

"Mūsų uostas ir krizės laikotarpiu balansavo gana sėkmingai. Nes esame įvairialypės paskirties uostas, turime specializuotų terminalų įvairių rūšių kroviniams. Todėl jei nuosmukis pasireiškia viename segmente, kitame būna pakilimas. Jei nuosmukis neigiamai veikia vartojimo prekių apyvartą, tai išauga žaliavų eksportas, ir tada apyvartos metinis vidurkis siekia apie 6 proc., o tai – geras rezultatas", – tikino A.Drungilas.

Statybininkai nedžiūgauja

Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas, Klaipėdos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkas Aras Mileška antrino uosto atstovui ir tikino, kad šie metai smulkiajam bei vidutiniam verslui buvo gana geri.

"Šie metai verslui buvo stabilūs, verslas laikėsi be jokių svyravimų ar sukrėtimų. Esamas stabilumas leido jam šiek tiek atsikvėpti, apmąstyti veiksmus ir priimti tam tikrus strateginius sprendimus. Praėjusieji metai tam buvo visai palankūs", – teigė A.Mileška.

Panašiai metus vertino ir stambiojo verslo atstovai. Tai patvirtino Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Rimantas Taraškevičius, kuris pabrėžė, jog 2015-ųjų rezultatais dauguma uostamiesčio pramonininkų buvo patenkinti.

"Vis dėlto džiaugėsi ne visi. Statybų sektoriui praėję metai Klaipėdoje nebuvo itin sėkmingi. Pažiūrėkite, kiek mieste dirba kranų, ir patys įsitikinsite. O ir daugumą projektų perėmė mūsų broliai latviai, tai nėra gerai vietos verslininkams", – dėstė R.Taraškevičius.

Perspektyvos – optimistinės

Nepaisant to, didžiajai daliai verslo metai buvo sėkmingi. Ir akivaizdu, kad stambiuosius bei smulkiuosius ir vidutinius verslininkus siejo stiprus ryšys.

"Smulkusis verslas dažniausiai teikia paslaugas arba gamina produkciją stambioms kompanijoms, o ne tiesiogiai vartotojams. Čia ir yra abipusis ryšys. Vadinasi, jei sekasi vieniems, dažniausiai sekasi ir kitiems. Naujieji metai, kol kas atrodo, irgi bus palankūs, nežinia, kiek išsilaikys gana žemos kainos", – dienraščiui sakė A.Mileška.

Esą kai žaliavų kainos yra stabilios, tai leidžia planuoti metus į priekį ir pasirašyti ilgalaikes sutartis. Pastaruoju metu vyraujančios šios tendencijos verslui, pasak A.Mileškos, yra palankus ženklas.

"Tai, kad Lietuva įsiliejo į euro zoną, davė tam tikrų pokyčių smulkiajam verslui. Jis laukė euro įvedimo, labiausiai laukė tie, kurie susiję su importu ir eksportu, nes paprastesnės tapo bankinės operacijos", – tikino A.Mileška.

Profsąjungų pretenzijos

Verslas savo veiklos gerų rezultatų pasiekia ne tik sumanių strategų pagalba. Didelis indėlis į sėkmę – darni ir sąžininga darbuotojų veikla. Vertindamas praėjusių metų rezultatus iš darbuotojų pozicijų, profesinių sąjungų atstovas Raimondas Tamošauskas sakė:

"Buvo ir gerų, ir blogų dalykų. Metai buvo gana kovingi. Paaiškėjo, kad profesinės sąjungos liko vienintelė jėga, kuri bent jau stengiasi ginti žmonių interesus. Buvo šansas darbuotojams įsitikinti, kad niekas daugiau be profesinių sąjungų jų negina, kad ir kaip blogai kai kurie apie jas galvotų."

Pasak profsąjungų atstovo, 2015-ieji dirbančiam žmogui buvo svarstymo, persilaužimo, neaiškumo metai.

"Ypač kai prasidėjo pokalbiai apie būsimą socialinį modelį, atsirado labai daug neaiškumo. Faktai parodė, kad tai pasireiškė smarkiu emigracijos padidėjimu. Ir niekas nežino, kaip mes gyvensime šiais metais. Nes ta nežinia visus metus spaudė dirbančius žmonės ir visi laukė paties blogiausio", – apgailestavo R.Tamošauskas.

Pasak pašnekovo, jei verslui gerai, tai dirbančiam žmogui – anaiptol. Esą nepriklausomybės pradžioje verslininkai prašė leisti užsidirbti ir tada pažadėjo pelnu pasidalyti su darbuotojais, tačiau, kaip rodo praktika, pažadų niekas nenori tesėti.

"Kai verslas užsidirbo, išgirdome, kad čia jų pinigai ir darbuotojai niekuo dėti. Ir tada žmonės pradėjo važiuoti iš Lietuvos. Tie patys pokalbiai vėl vyksta ir dabar. Vėl girdime, kad leistume verslui užsidirbti. Dabar, palyginti su aplinkinėmis šalimis, Lietuvoje darbuotojams tenka pati mažiausia dalis nuo uždirbto pelno", – pabrėžė R.Tamošauskas.