Kitose Europos šalyse tokia rinkos praktika – seniai nebe naujiena, o Lietuvoje apie tokią galimybę uždirbti daugelis nė negirdėjo. Skaičiuojama, kad tokiu būdu Lietuvos įmonės galėtų išsidalinti maždaug 40 mln. eurų.

„Išjungėme išorines reklamas lauke, tai kai parduotuvė nedirba tamsiu paros metu galima pastebėti, kad mūsų tinkle šviesos nedega“, – kalbėjo „Maxima“ atstovė Rima Aukštuolytė.

Tačiau dabar verslui, kuris naudoja daug elektros, pavyzdžiui, prekybos centrams, vandenvalos, šaldymo ir kitoms pramonės įmonėms, siūloma dalyvauti elektros balansavimo rinkoje.

„Tas balansavimas yra vienas iš sprendimų taupyti. Kol kas dar sunku kalbėti apie rezultatus, nes jų dar nėra. Po kokio mėnesio, kai išsitestuosime šį sprendimą, bus galima įvertinti jo rezultatus“, – tęsė R. Aukštuolytė.

„Per piko momentus jie gauna pagalbos prašymą iš balansavimo operatoriaus ir jie trumpam sumažina elektros vartojimą per tuos prietaisus, kuriuos gali. Dėl to, kad jie sumažina vartojimą, jiems gaunamos papildomos pajamos“, – sakė UAB „Fusebox“ atstovas Lietuvoje Karolis Kiguolis.

Tai reiškia, kad už tai, pavyzdžiui, kad porai valandų sumažins elektros vartojimą, apšvietimą, šaldymą, ventiliavimą, kai rinkoje elektros trūkumas, verslas gaus pinigų iš elektros telkėjų, kurių Lietuvoje kol kas tik trys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Leistų atsisakyti to trūkstamos nedidelio kiekio komponento ir tokiu būdu sumažinti kainas subalansuojant tinklą“, – teigė „Enefit“ generalinis direktorius Vytenis Koryzna.

Tolygus elektros kiekis rinkoje leistų apsisaugoti nuo tokių kainų šuolių kaip rugpjūčio pabaigoje, kai Lietuvoje elektros kilovatvalandė kainavo keturis eurus.

Dabar, kai kainos šoktelėjo 4–10 kartų, tai ir požiūris į taupymą arba atsakingą vartojimą keičiasi visur.

„Kadangi augantis atsinaujinančios elektros kiekis ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje skatina didelį disbalansą, nes saulė ir vėjas yra nepastovu. Tuos nepastovumus balansavimo operatorius turi subalansuoti“, – kalbėjo K. Kiguolis.

Verslas, koreguodamas elektros sunaudojimą pagal jos poreikį rinkoje, iš elektros telkėjų per mėnesį galėtų gauti papildomas dešimtis tūkstančius eurų.

„Lietuvoje potencialas balansavime mūsų skaičiavimais yra daugiau nei 40 mln. eurų, kurie guli ir kuriuos reikia pasiimti“, – tęsė K. Kiguolis.

Tačiau daugelis verslų apie tokią galimybę net negirdėjo, nors kitose Europos valstybėse tai – jau ne naujiena.

„Dabar, kai kainos šoktelėjo 4–10 kartų, tai ir požiūris į taupymą arba atsakingą vartojimą keičiasi visur“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Ekspertai įsitikinę – apie vidinės elektros rinkos balansavimą ministerija kalbėti turėjo jau seniai.

„Galimybė atsirado tik tada, kai nutrūko komerciniai ryšiai su „Intera“, nes anksčiau būdavo pakankamai pigiai subalansuota ir konkuruoti su „Intera“ nebuvo galimybės“, – kalbėjo energetikos ekspertas Martynas Nagevičius.

Tiesa, verslo prisitaikymas padės sutaupyti, tačiau įtakos biržai neturės.

„Šią dieną tas mechanizmas nėra susietas su „Nord Pool“ biržos mechanizmu, kad gali būti daroma įtaka susiformuojančiai kainai“, – sakė  V. Koryzna.

Ekspertų teigimu, netolimoje ateityje prie elektros rinkos balansavimo galėtų prisidėti ir gyventojai, mat artimiausiu metu toks poreikis sparčiai augs, ypač tokioms šalims, kaip Lietuva, kuri importuoja du trečdalius elektros energijos.