Tuo metu pirmajam kitų metų pusmečiui ji bus 8,525 cento (85,25 euro), arba 3,25 proc. mažesnė nei šių metų pirmąjį pusmetį ir ir 0,36 proc. mažesnė nei antrąjį pusmetį.

Tokias prognozuojamas kainas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turėtų nustatė posėdyje penktadienį.

Prognozuojama kaina svarbi rinkos dalyviams, prekiaujantiems biržoje, nes padeda priimti tam tikrus kainodaros sprendimus, o pramonei – planuoti sąnaudas, pranešė VERT.

„Didžiausią įtaką prognozuojamų (...) kainų lygiui kitiems metams turėjo sumažėjęs ir stabilesnis skirtumas tarp Lietuvos ir Suomijos prekybos zonų kainų po Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentine Europa. Taip pat įtakos turi finansinių sisteminių ateities sandorių kainų pokyčiai biržose. Prognozuojama kaina sumažėjo labiausiai dėl sumažėjusių su Suomijos rinka susijusių ateities sandorių kainų ir dėl mažesnio nei 2025 metais vartojimo netolygumo koeficiento“, – pranešime sakė VERT pirmininkas Renatas Pocius.

Pasak tarybos, nustatant rinkos kainas Lietuvoje atsižvelgiama į sisteminių ir su Suomijos zona susijusių atitinkamų ateities sandorių kainas „Nasdaq Commodities“ biržoje, taip pat į kainų skirtumo tarp šių zonų kitos paros rinkoje už 12 paskutinių mėnesių vidurkį bei elektros vartojimo netolygumo koeficientus.

Prognozuojama rinkos kaina naudojama nustatant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetą bei visuomeninei elektros kainai apskaičiuoti. Ji svarbi trečiojo rinkos liberalizavimo etapo bei pažeidžiamiems elektros vartotojams.

Visuomeninė kaina vartotojams, gaunantiems elektrą iš vidutinės įtampos tinklų, nuo liepos yra 12,694 cento už kWh (su PVM) – 0,05 proc. mažesnė nei pirmąjį pusmetį, iš žemos įtampos tinklų – 19,94 cento, arba 0,03 proc. mažiau.  

Nuo birželio iki 2030 metų visuomeninę kainą moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę arba į visuomeninį tiekimą grįžę smulkūs iki 1 tūkst. kWh elektros per metus suvartojantys bei pažeidžiami buitiniai vartotojai – iš viso apie 1 mln.