Aurelijaus Verygos teigimu, dar svarstant numatytus draudimus, vienas pagrindinių tikslų buvo „patraukti“ alkoholį nuo vandens. Pasak jo, jei draudimai įsigalios, tikėtina, skęstančių bus mažiau.

„Turime problemą žmonių, kurie neblaivūs nuskęsta. Tokių yra 61 proc. iš tų, kurie nuskendo, buvo neblaivūs. Ir vis tik tai yra problema, ir diskusijoje buvo paminėta, kad tai nėra priemonė, kuri turėtų masiškai sumažinti vartojimą, nes ji tiksliai buvo skirta labai specifinei auditorijai“, – po susitikimo su verslo asociacijų atstovais žurnalistams sakė A. Veryga.

„Kalbame ne tiek apie kavines, bet apie jų buvimo vietą, kur žmonės vartoja alkoholinius gėrimus, ir kalbama apie paplūdimius pirmiausia, nes čia buvo pagrindinis tikslas. Tikrai niekas neturi nuostatos kovoti su kavinėmis ar restoranais, ar juo labiau tokia priemone išspręsti alkoholio problemą“, – pridūrė jis.

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė BNS sakė mananti, kad būsimi alkoholio vartojimo draudimai paplūdimiuose įsigalios, tačiau bus diskutuojama dėl liberalesnės prekybos stipriaisiais gėrimais lauko kavinėse.

„Kalbant apie lauko kavines (...) policija nepastebėjo, kad yra kažkokių nerimą keliančių tendencijų dėl prekybos alkoholio jose. Kita vertus, kriminologiniai tyrimai rodo, kad skaudžiausios pasekmės dėl neblaivių asmenų kyla, kai girtaujama ne viešose vietose, bet privačioje aplinkoje, namuose“, – BNS teigė R. Tamašunienė.

„Kai alkoholis vartojamas viešose vietose, galima operatyviau įsikiši ir sureaguoti, nes tai daro ir darbuotojai (maitinimų įstaigų – BNS), ir policijos pareigūnai. Tuo tarpu, kai girtaujama namuose...“ – pridūrė ministrė.  

R. Tamašunienė, be kita ko, pabrėžė, kad diskusijoje užsiminta apie galimybę peržiūrėti alkoholio prekybos licencijų išdavimo tvarką arba suteikti daugiau įgaliojimų savivaldybėms. 

Kai kurie mokslininkai: daugiau draudimų nereikia 

Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto mokslininkė Vita Karpuškienė sako, jog norint gelbėti skęstančius žmones, nebūtina riboti alkoholio prekybos. Anot jos, veiksmingiau būtų stiprinti pajūrio gelbėjimo komandas.

Be to, pasak jos, nerimą kelia tai, jog numatytų priemonių įgyvendinimas pareikalaus labai daug žmogiškųjų ir finansinių išteklių.

Tuo metu VU Ekonomikos fakulteto dėstytojas Algirdas Bartkus pabrėžė, jog įsigaliojus naujiems draudimams, jie nesumažintų alkoholiu piktnaudžiaujančių žmonių.

„Jeigu tai nėra priemonė, kuria jūs siekiate sumažinti alkoholio pardavimus, kodėl visoje oficialioje dokumentacijoje, kuri pateikta įvertinimui, visgi minima ir kalbama apie alkoholio vartojimą, problemas ir panašiai“, – svarstė jis.

Pasak jo, jei būtų apribotas pardavimas paplūdimiuose, jis smuktų, tačiau ne dėl to, jog alkoholio nebepirktų juo piktnaudžiaujantys žmonės.

„Pagrindinė priežastis, kodėl pardavimai smuktų, yra ta, kad alkoholio tenai nepirktų. O nepirktų progomis alkoholį vartojantys asmenys. Tai reiškia, jog šita priemonė savo tiksline auditorija turi anaiptol ne tuos žmones, kurie yra alkoholizmo liūne, ir ne tuos, kurie yra piktnaudžiaujantys alkoholiniais gėrimais“, – sakė A. Bartkus.

Priemones svarstys Vyriausybė

Pasak Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio, Vyriausybė artimiausiu metu svarstys nuo 2020 metų įsigaliosiančias naujas alkoholio prieinamumo ribojimo priemones. Jis nekonkretizavo, ar dalies naujų ribojimų gali būti atsisakyta.

Pasak jo, antradienį vyko pirmoji diskusija, ateityje jų bus daugiau.

„Turėjome pirmąsias diskusijas. Kadangi dalyvavo trijų ministerijų vadovai, ministerijos sieks įvertinti diskusijoje girdėtus argumentus, jei reikės, dar su specialistais rengs diskusijas“, –aiškino kancleris.

Jo teigimu, norima išklausyti visų pusių nuomonę dėl naujų priemonių, taip pat suformuoti bendrą ministrų kabineto nuomonę šiuo klausimu.

„Diskutavome dviem klausimais, pirmas, dėl kurio visi sutiko, kad taikytos alkoholio prieinamumo ir vartojimo ribojimo priemonės tikrai davė labai realius rezultatus. (...) Antroji dalis – pradėtos diskusijos dėl priemonių, kurios turėtų įsigalioti“, – sakė A. Stončaitis.

A. Veryga pabrėžė, kad jei Vyriausybė ir turės naujų siūlymų, dėl jų galutinai spręs Seimas.

Verslas siekia atšaukti nuo 2020-ųjų turintį įsigalioti draudimą prekiauti alkoholiu sezoninėse lauko kavinėse. Pardavinėti jį galės lauko kavinės, esančios ne toliau kaip už 40 metrų nuo stacionarios kavinės.

Maitinimo įstaigų atstovai yra teigę, kad tokia tvarka iškraipys konkurenciją rinkoje – dalis kavinių be alkoholio pardavimų vasarą neišsilaikys.

Seimui priimant sprendimą dėl draudimo, skaičiuota, kad neliks maždaug 200 laikinų licencijų svaigiųjų gėrimų prekybai.

Kai nebeleidžiamos degustacijos, uždraustos vietinių vyno, alaus degustacijų reklamos, tai gastroturizmo fone atrodysime liūdnai.

2017 metų gegužę priimtos pataisos numato, kad nuo kitų metų mokamuose masiniuose renginiuose (festivaliuose, šventėse ir mugėse) bus leidžiama prekiauti tik silpnu alkoholiu – iki 7,5 laipsnio stiprumo, o nemokamuose – tik specialiose zonose.

Nuo 2020 metų vasaros sezono metu alkoholiu nebus galima prekiauti kurortų lauko kavinėse, poilsio bei turizmo vietose – pliažuose, parkuose, aikštėse. Savivaldybės nebeišduos tokių licencijų.

E. Šiškauskienė: draudimas alkoholiu prekiauti lauko kavinėse yra perteklinis

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad nuo kitų metų įsigaliosiantis draudimas alkoholiu prekiauti lauko kavinėse pakenks ne tik pajūriui, bet ir Vilniui.

„Kentės ypač Vilnius ir pajūris. Dabar yra gastroturizmo augimas, žmonės keliauja ragauti. Kai nebeleidžiamos degustacijos, uždraustos vietinių vyno, alaus degustacijų reklamos, tai gastroturizmo fone atrodysime liūdnai. Jis – viena labiausiai augančių turizmo rūšių visame pasaulyje. Su tais apribojimais europiniame kontekste atrodysime labai prastai“, – žurnalistams sakė E. Šiškauskienė.

Anot jos, reikėtų atskirti gastroturizmą nuo alkoholizmo problemos.

„Kaip paaiškinti atvažiavusiam vokiečiui, kad jis negali pajūryje išgerti bokalo alaus, arba kempinge atvažiavusiam suomiui, kad mes 40 metrų nutolę nuo kažko, – tai perteklinis reikalavimas. Mes nekalbame, kad Lietuvoje nėra alkoholizmo ir kad tai nėra problema, bet turėtume labai aiškiai atskirti tuos du dalykus“, – teigė E. Šiškauskienė.