Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovo Povilo Drižo, vilkikų vairuotojų krizę Europoje gilina augantis transporto paslaugų poreikis, kurio negali kompensuoti menkas naujų vairuotojų atėjimo į darbo rinką aktyvumas. 

„Profesionalių vairuotojų trūkumo krizė turi įtakos visai valstybės ekonomikai, kadangi apima tiekimo grandines, pramoninę gamybą, prekybą ir prekių aprūpinimą galutiniams vartotojams. Todėl tai nėra vien tik transporto ir logistikos verslo problema. Šį klausimą valstybė ir verslas turi spręsti bendrai“, – sako P. Drižas.  

Jo teigimu, prioritetine ekonominės politikos kryptimi turi tarpti migracijos ir įdarbinimo procedūrų supaprastinimas, pritraukiant vairuotojus iš kitų šalių. Tam reikia reformuoti imigracijos politiką, įtraukiant atsakingas valstybės institucijas.

Į darbo rinką įlieti naujus profesionalius vairuotojus galėtų padėti valstybinės subsidijos 95 kodo pirminio vairavimo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo dokumentams įgyti. Ši subsidijavimo programa galėtų būti orientuota siekiant į darbo rinką pritraukti jaunimą, moteris ar perkvalifikavimo siekiančius asmenis, registruotus bedarbius.

TTLA vienijamų įmonių pateiktais duomenis, darbuotojams skatinti naudojamos įvairios priemonės: vairuotojams atliekamas kasmetinis vairuotojų sveikatos patikrinimas, darbdaviai moka papildomas įmokas į darbuotojų III pakopos pensijų fondą. Vairuotojams taip pat apmokamos gyvybės ir sveikatos, kelionių draudimo paslaugos, jie draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų, dengiamos jų gydymo užsienyje išlaidos.

Didelė dalis didžiųjų vežėjų yra įsteigę vairuotojų mokymų centrus, akademijas, investavę į kokybišką mokymo infrastruktūrą. „Atvykusiems naujokams suteikiamas kelių savaičių adaptacijos laikotarpis, per kurį vairuotojai supažindinami su darbu įmonėje, vykdomi kompetencijos kėlimo mokymai, suteikiamas nemokamas apgyvendinimas ir maitinimas“, – sako P. Drižas.

Verslas taip pat investuoja į vilkikų atnaujinimo parką – kas antras Lietuvoje registruotas vairuojamas vilkikas yra naujesnis nei 3 metų amžiaus. Modernūs vilkikai užtikrina ne tik ergonomišką darbo vietą vairuotojui, tačiau juose papildomai įrengiami skaitmeniniai asistentai vairuotojams, kurie planuoja maršrutą, sustojimus, kuro užpylimo vietas – taip siekiama iki minimumo sumažinti vairuotojo klaidos galimybę ir streso lygį.

Pasak P. Drižo, Lietuvos didieji vežėjai investuoja į vairuotojų poilsio infrastruktūrą Europoje – stato viešbučius vairuotojams, įrengia saugias automobilių stovėjimo aikšteles, siekiant užtikrinti tinkamas darbo sąlygas ir kokybišką profesionalių vairuotojų poilsį.

„Tačiau reikalingas ir valstybių prisidėjimas ES mastu, kuriant platų krovininio transporto stovėjimo aikštelių ir viešbučių tinklą“, – sako P. Drižas. Europos Komisijos duomenimis, šiuo metu visoje ES trūksta 100 tūkst. automobinių statymo vietų, o iš esamų tik 2,5 proc. yra sertifikuotos ir gali užtikrinti reikiamą saugumo lygį. Situacija su viešbučių pasiūla šalia pagrindinių ES transporto koridorių yra dar blogesnė – viešbutis šalia automobilių statymo aikštelės yra retenybė.