„Poveikio vertinimas ir gali būti ta priežastis realiai inicijuoti pakeitimą naujame Mobilumo pakete“, – BNS sakė G. Mažeika.

Jis pabrėžė, kad ne visi Mobilumo paketo reikalavimai įsigalioja vienu metu, o reikalavimas dėl vilkikų grąžinimo bus pradėtas taikyti tik po 18 mėnesių

„Per šį laiką pati Europos Komisija turi atlikti poveikio vertinimą. Tikslas yra pasižiūrėti, ar nereikia koreguoti  Mobilumo paketo būtent dėl to (vilkikų grąžinimo – BNS) reikalavimo. Kitas dalykas, mes labai rimtai kalbamės su mūsų partneriais Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Maltoje ir kitomis šalimis  apie tai, kad šią nuostatą turbūt bandysime ginčyti Europos Teisingumo Teisme“, – pabrėžė G. Mažeika.

Negaliu pasakyti kada susitarimas bus galutinis ir ar visos nepritariančios vilkikų grąžinimui susitars, bet yra noras turėti kuo daugiau tų valstybių, kurios eitų į teismą.

„Negaliu pasakyti kada susitarimas bus galutinis ir ar visos (nepritariančios vilkikų grąžinimui – BNS) susitars, bet yra noras turėti kuo daugiau tų valstybių, kurios eitų į teismą (...) Šį rudenį tas vienaip ar kitaip turėtų būti realizuotas. Po termino jau padaryti nebebūtų įmanoma“,  – pridūrė jis.

G. Mažeikos teigimu, nuostata dėl privalomo vilkikų grąžinimo prieštarauja Europos žaliojo kurso tikslams, nes dėl jos įgyvendinimo didės tarša keliuose ir tai trukdys kovoti su klimato kaita.

„Dėl vilkikų grąžinimo, manau, tikrai byla bus, nes tai yra problema visai Europos Sąjungai. (...) Matome, kad tie vilkikai važiuos per visą Europą, juos reikės pirmyn atgal varinėti, bus tarša papildoma. Mes turime įpareigojimus mažinti anglies dvideginio  emisijas, tai kažkaip akivaizdus neatitikimas, kaip vykdoma europinė politika“, – aiškino viceministras.

Vakarų europiečiai teigia, kad privalomas vilkikų grąžinimas padės kovoti su fiktyvių krovinių vežimo įmonių registravimu, kai bendrovės, siekdamos sumažinti kaštus, steigiamos vienur, o veiklą vykdo visai kitur. Lietuvos vežėjai ir Vyriausybė sako, kad Vakarų europiečiai siekia konkurentus išstumti iš rinkos, o vilkikų privalomas grąžinimas padidins taršą keliuose ir taip trukdys kovoti su klimato kaita.

Be Lietuvos, naujosioms taisyklėms prieštarauja dar aštuonios šalys – Latvija, Estija, Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Kipras ir Malta, tačiau jų nepakako blokuoti sprendimą.