„Peržiūrint biudžetą ir tai, kas yra pateikta stabilumo programoje, yra įdėtas skaičius minus 8,1 proc. Didžioji dalis poveikio ir to minuso išaugimo yra susiję su į biudžetą planuojamomis įdėti lėšomis, skirtomis finansuoti priemonėms, susijusioms su COVID-19 pandemija. Planuojama įdėti virš 500 mln. eurų“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė Mindaugas Liutvinskas.

Pasak jo, biudžeto netekimai, pavyzdžiui, dėl siūlomos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo, renginių organizavimo, sporto, kino bei kultūros veikloms bei pelno mokesčio atidėjimų ko kas nėra numatyti.

M. Liutvinsko teigimu, jei Seimas priimtų įstatymo pataisas dėl laikinos PVM lengvatos, biudžeto deficitas išaugtų dar 0,2 punkto – iki 8,3 procento.

Balandžio pabaigoje patvirtintoje Stabilumo programoje nurodoma, kad su COVID-19 pandemijos valdymu ir jos neigiamų padarinių švelninimu susijusių priemonių (tiesiogiai veikiančių valdžios sektoriaus balansą), įgyvendinimui šiemet numatyta skirti 1,6 mlrd. eurų, iš kurių 1 mlrd. eurų jau buvo numatytas biudžete.

Rengiant biudžeto pakeitimo projektą, kurį numatoma svarstyti Seimo pavasario sesijoje, planuojama papildomai numatyti apie pusę milijardo eurų, juos skiriant vakcinoms įsigyti ir kitoms su pandemijos valdymu susijusioms priemonėms, darbo vietų išsaugojimui ir pajamų negalintiems dirbti palaikymui.

Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė balandžio viduryje teigė, kad kovai su koronaviruso pandemija medicinos sistemai iš viso papildomai reikia apie 280 mln. eurų, kurie bus skirti vakcinų įsigijimui, vakcinacijai, laboratoriniams tyrimams bei medikų algoms. Anot viceministrės, taip pat trūksta lėšų komunikacijai, informacinių priemonių palaikymui, postkovidinėms priemonėms, psichologinei pagalbai.

Patvirtintas 2021 metų valstybės biudžeto pajamų planas (be ES lėšų) sudaro 8,989 mlrd. eurų, su ES lėšomis – 11,252 mlrd. eurų.