„Pagrindinis akcentas, kad niekas iš šito mokesčio nepatirtų finansinio streso“, – LRT radijui penktadienį sakė K. Vaitiekūnas.

„Visi skaičiavimai (...) nebuvo nukabinti nuo lubų, jie buvo žiūrėti per konkrečius pavyzdžius. Tokia lengvata, kokia yra dabar, jei kalbėtume apie 50 proc. pirmam būstui, apsaugo didžiųjų miestų gyventojus“, – pabrėžė viceministras.

K. Vaitiekūno teigimu, panaši lengvata pirmam būstui taikoma ir kitose pasaulio šalyse.

„Pasaulinė praktika tokia, kad pirmajam būstui yra rekomenduojama pritaikyti papildomą lengvatą. Buvo pasirinktas šitas kelias. Tos lengvatos gali būti įvairios – 30 proc. vertės, kai kur rasta ir 70 proc.“, – aiškino viceministras. 

Tuo metu siūlomos NT mokesčio „grindys“, anot viceministro, nuo mokesčio naštos apsaugos regionų gyventojus bei kitus asmenis, kurie gauna mažesnes pajamas, tačiau gyvena didesnės vertės būste.

„Pasirinkome modelį šį, nes nereikia daryti reformos ir visko keisti iš esmės. Reikia tiesiog pakeisti tarifus ir jų ribas. Tai racionalesnis sprendimas su geresniu efektu šiandien“, – kalbėjo K. Vaitiekūnas. 

BNS rašė, kad Finansų ministerija siūlo išplėsti NT mokesčio bazę, neapmokestinant iki 40 tūkst. eurų būsto vertės asmeniui, arba 80 tūkst. eurų dviem bendrasavininkiams. Šeimai su trimis ir daugiau vaikų mokestį siūloma taikyti nuo 100 tūkst. eurų būsto vertės, arba nuo 50 tūkst. eurų – asmeniui.

Taip pat siūloma mokestį pirmajam būstui iki 450 tūkst. eurų vertės mažinti 50 proc., o šeimoms su trimis ir daugiau vaikų – 75 proc.

Jei pataisos būtų priimtos, 0,1 proc. NT mokesčio tarifas būtų taikomas gyvenamojo, poilsio, sodų, garažų ir kito nekomercinio turto vertei nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų, 0,2 proc. tarifas – iki 400 tūkst. eurų, 0,5 proc. tarifas – iki 600 tūkst. eurų, 1 proc. – visam brangesniam turtui.

Dabar gyventojų NT apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų – nuo 200 tūkst. eurų.