Per metus vidutinės būsto paskolos dydis Lietuvoje išaugo beveik 6000 litų ir šiais metais pasiekė 154 tūkstančius litų, rodo „Swedbank“ statistiniai duomenys. Didžiausias sumas skolinosi Vilniaus gyventojai – vidutinės būsto paskolos dydis sostinėje šiais metais siekė 207 tūkst. litų. Klaipėdos gyventojai būstui vidutiniškai skolinosi 164 tūkst. litų, kauniečiai 144 tūkst. litų.

„Šiemet visoje šalyje fiksavome išaugusias skolinimosi būstui apimtis. Vien per pirmąjį pusmetį Lietuvos gyventojai būstui įsigyti pasiskolino beveik 330 mln. litų, tai yra 19 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Bendram visos būsto finansavimo rinkos augimui, žinoma, įtakos turėjo gerėjanti ekonominė šalies situacija ir augantys gyventojų lūkesčiai dėl savo ateities. Be to, nekilnojamo turto rinka aktyvėjo ir dėl laukiamos naujos valiutos – dalis gyventojų apsisprendė turėtas santaupas skirti nekilnojamo turto įsigijimui ir neretai trūkstamą sumą skolinosi iš bankų“, – komentuoja „Swedbank“ privačių klientų finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.

Pasak J. Gumuliauskienės, lyginant su pernai metais didžiausias vidutinės būsto paskolos vertės augimas užfiksuotas Klaipėdoje ir Šiauliuose, šiuose miestuose vidutinė paskola augo atitinkamai 14 ir 11 tūkst. litų. Didžiausiuose šalies miestuose Vilniuje ir Kaune vidutinė paskolos suma augo po 4 tūkst. litų. Mažiausias augimas, lyginant visus didžiuosius šalies miestus, fiksuotas Panevėžyje (3 tūkst. litų).

Skolinosi 74 proc. būsto vertės

Lietuvos gyventojai šiemet, kaip ir pernai metais, vidutiniškai skolinosi 74 proc. perkamo būsto vertės, o likusią dalį sudarė nuosavos lėšos. Paskolą gyventojai planuoja grąžinti vidutiniškai per 21 metus. Vidutiniškai ilgiausiam laikotarpiui – 23 metams – paskolos sutartis sudaro Vilniaus gyventojai, trumpiausiam laikotarpiui Panevėžio ir Šiaulių gyventojai, atitinkamai 19 ir 20 metų.

„Swedbank“ atstovė taip pat atkreipia dėmesį, kad auga gyventojų, kurie pajėgia būsto paskolą išsimokėti greičiau nei planuota, skaičius. „Pastaruoju metu nuosekliai augo ir paskolos gavėjų skaičius, kurie apsisprendė anksčiau laiko grąžinti paskolą, ir pačios grąžinamos sumos. Šių metų pirmąjį pusmetį priešlaikiniai grąžinimai viršijo 100 mln. litų, pernai metais tuo pačiu laikotarpiu – 98 mln. litų“, – teigia J. Gumuliauskienė.

Šį augimą „Swedbank“ privačių klientų finansavimo departamento direktorė aiškina augančiu realiu darbo užmokesčiu. Tad gyventojams lieka vis daugiau „laisvų“ pinigų, kuriuos jie taupo ir skiria finansiniams įsipareigojimams padengti. 

Įsipareigojimams bankui padengti statistinis būsto paskolos gavėjas šiuo metu kas mėnesį skiria 29 proc. savo pajamų.

Mažėja besiskolinančiųjų remontui ir statyboms

„Swedbank“ duomenimis, Lietuvoje šiais metais augo būsto paskolų, skirtų butui įsigyti, dalis. Prieš dvejus metus šiuo tikslu buvo išduodama daugiau nei pusė (53 proc.) visų paskolų, šiais metais – 59 procentas.

„Per pastaruosius metus taip pat stebime, kad mažėja paskolų, išduodamų statyboms užbaigti arba būsto remontui atlikti, dalis. Žmonės pasiskaičiuoja ir pasveria naudą, kas jiems labiau apsimoka – patiems užsiimti būsto statyba ir remontu ar verčiau įsigyti jau užbaigtos statybos ir tinkamą gyventi būstą“, – pastebi „Swedbank“ atstovė.

Prieš dvejus metus būsto remontui skolinosi 9 proc. visų paskolos gavėjų, šiemet – 4 procentai, namo statyboms – 7 proc., šiais metais – 5 proc. gavėjų.

Pradeda aktyviau skolintis jaunimas

Tipiškas statistinio būsto paskolos gavėjo portretas Lietuvoje nesikeičia jau kelerius metus – būstui dažniausiai skolinasi šeimą sukūrę 35-erių metų gyventojai, gaunantys aukštesnes nei vidutines pajamas, turintys aukštąjį išsilavinimą bei gyvenantys mieste. Paskolos gavėjai nuo trisdešimties iki keturiasdešimties metų sudaro 39 proc. visų besiskolinančiųjų būstui Lietuvoje.

„Swedbank“ statistika rodo, kad aktyviau pastaruoju metu ėmė skolintis ir jaunesni nei 30 metų gyventojai. Prieš dvejus metus jie sudarė 33 proc. visų besiskolinančiųjų, šiemet – 35 procentus. Jaunesni nei 30 metų asmenys įprastai skolinasi mažesnes nei vidutinė būsto paskolos vertė sumas (136 tūkst. litų) ir būsto sutartį sudaro ilgiausiam terminui (24 metams).