Nustebino anketa

Į „Kauno dieną“ kreipėsi bendrovės „Viena sąskaita“ klientai. Jie pasipiktino, kad bendrovė reikalauja užpildyti kliento pažinimo anketą. Esą kitu atveju nebus galima naudotis paslaugomis ir keliais paspaudimais apmokėti visas sąskaitas.

Dienraščio skaitytojai svarstė, kam bendrovei reikia duomenų apie tai, kiek asmuo uždirba, ar priklauso kokiai politinei jėgai, ar neužima valstybės tarnautojo pareigų. Kitaip tariant, ar yra politiškai pažeidžiami. Negana to, anketoje prašoma atskleisti ir artimųjų vardus, pavardes, gimimo datas, jei jie dirba valstybės tarnyboje.

„Kam reikia bendrovei tokių duomenų? Čia juk ne bankas. Mes tiesiog sumokame oficialiems paslaugų teikėjams už jų suteiktas paslaugas. Mano krepšelyje yra kelios komunalinių paslaugų, vaikų būrelių sąskaitos ir sąskaita už telefoną ir internetą. Per „Vieną sąskaitą“ juk nepervesi pinigų teroristams. Tad reikalavimas atskleisti informaciją tiek apie save, tiek apie savo šeimos narius tikrai netikslingas.

Mano nuomone, „Viena sąskaita“, prašydama užpildyti kliento pažinimo anketą, renka perteklinius duomenis apie savo klientus. Bendrovei tikrai tiek daug duomenų apie žmonių, kuris tik apmoka sąskaitas, o ne daro kažkokias rimtus finansinius pervedimus, žinoti nereikia“, – „Kauno dienai“ dėstė „Vienos sąskaitos“ klientas Mindaugas.

Vyras svarstė, ar toks klausimynas nepažeidžia Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR), nes kliento pažinimo anketoje yra ir labai jautrių klausimų, susijusių su šeimos pajamomis. Artimų žmonų vardo, pavardės ir gimimo datos atskleidimas tik tam, kad galėtum sumokėti sąskaitas, pasak kliento, yra nesuprantamas ir niekuo nepagrįstas.

Papiktino: gyventojai įsitikinę, kad „Vienos sąskaitos“ kliento pažinimo anketoje nebūtina nurodyti gaunamų pajamų ir ar jie neina valstybės tarnautojo pareigų. / „Kauno dienos“ skaitytojų nuotr.

Klausimynai gali skirtis

Mūsų šalyje finansinių įstaigų priežiūrą vykdo Lietuvos bankas. Jo atstovai „Kauno dienai“ patvirtino, kad „Viena sąskaita“ turi mokėjimo įstaigos licenciją, o pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimai, įskaitant kliento pažinimą, taikomi visiems mokėjimo paslaugų teikėjams.

Vis dėlto Lietuvos bankas pažymėjo, kad kiekviena finansų įstaiga pati sprendžia, kokius klausimus pateikti klientų pažinimo anketoje.

„Finansų rinkos dalyviai įstatymu įpareigoti tinkamai pažinti savo klientą ir stebėti dalykinius santykius (kliento atliekamas operacijas, sandorius). Teisės aktuose yra nurodyti tam tikri duomenys, kuriuos privalo gauti visi finansų rinkos dalyviai, užmegzdami dalykinius santykius su klientu (pvz., nustatyti kliento tapatybę, ar jis yra politiškai pažeidžiamas asmuo ir kt.), tačiau baigtinio šios informacijos sąrašo nėra.

Kokios informacijos prašyti klientų, sprendžia pačios riziką vertinančios finansų įstaigos. Dėl to informacijos kiekis ir pobūdis atskirais atvejais gali skirtis“, – teigė Lietuvos banko atstovas spaudai Giedrius Šniukas.

Jis nurodė, kad Lietuvos bankas yra atkreipęs finansų įstaigų dėmesį, kad finansų įstaigos turėtų prašyti tiek informacijos, kiek yra pakankama konkrečiu atveju valdyti pinigų plovimo, teroristų finansavimo riziką.

„Finansų įstaigoms svarbu užtikrinti, kad jų klientai finansų sistemos nenaudotų neteisėtais tikslais, tačiau jos neturėtų sudaryti kliūčių klientams naudotis paslaugomis. Duomenims, gautiems pinigų plovimo, teroristų finansavimo prevencijos tikslais, yra taikomi informacijos apsaugos reikalavimai, todėl finansų įstaigos negali gautos konfidencialios informacijos naudoti kitais tikslais. Finansų įstaigos turi teisę atskleisti šią informaciją tik teisės aktuose nustatytoms trečiosioms šalims ir tik juose numatytais atvejais ir tvarka“, – apie tai, kad įstaigos turi atsakingai elgtis su klientų duomenimis, komentavo G. Šniukas.

Duomenų apsauga

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Karolina Grobovaitė „Kauno dienai“ taip pat pateikė išaiškinimą apie kliento pažinimo anketoje renkamus duomenis ir ar tokios informacijos rinkimas nepažeidžia BDAR.

„BDAR nedraudžia tvarkyti (taip pat ir rinkti) asmens duomenų, tačiau svarbiausia – laikytis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, įtvirtintų BDAR 5 straipsnyje, ir kai toks asmens duomenų tvarkymas gali būti pagrįstas bent viena teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga, numatyta BDAR 6 ir 9 straipsniuose, atsižvelgiant į tvarkomų asmens duomenų kategoriją“, – teigė specialistė.

Reikalavimas atskleisti tiek apie save, tiek apie savo šeimos narius tokią informaciją tikrai netikslingas.

Ji dėstė, kad BDAR 6 straipsnio 1 dalies punktas numato, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas tuo atveju, jei tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė, t. y. teisės aktuose numatytos pareigos. VDAI teisininkė pažymėjo, kad Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas nustato subjektus, kuriems taikoma pareiga rinkti asmens duomenis šio įstatymo pagrindu: finansų įstaigos ir įpareigotieji subjektai. Lietuvos banko duomenimis, bendrovė „Viena sąskaita“ yra mokėjimų įstaiga, todėl jai yra taikomos įstatymo nuostatos.

„Pavyzdžiui, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną ir, siekiant užtikrinti, kad kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateikti dokumentai, duomenys ar informacija yra tinkami ir aktualūs, jie finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų privalo būti nuolat peržiūrimi ir atnaujinami.

Vadovaujantis šiuo įstatymu, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo rinkti ne tik tokius kliento ir naudos gavėjo duomenis kaip vardas, pavardė, asmens kodas, bet ir kitą informaciją, kuri leistų nustatyti, pavyzdžiui, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą. Visų šių pareigų tikslas – užtikrinti prevenciją, neleidžiančią pasinaudoti finansų sistema pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstyta, UAB „Viena sąskaita“ turi teisę prašyti pateikti savo klientų ir naudos gavėjų asmens duomenis tokios apimties, kiek reikalinga įstatyme nustatytoms prievolėms vykdyti“, – nurodė VDAI Teisės skyriaus vyriausioji specialistė K. Grobovaitė.

Tik būtina informacija?

Bendrovės „Viena sąskaita“ generalinė direktorė Aušra Čiuplienė dienraščiui teigė, kad tokių klausimų sulaukiama ne pirmą kartą, tačiau ji pažymėjo, kad renkami tik tie duomenys, kurie yra būtini finansų įstaigoms.

„Smagu matyti, kad visuomenė yra kritiška ir rūpinasi savo asmens duomenų saugumu. Tai stebėdami mes teikiame ypatingą dėmesį duomenų saugumui, jų užšifravimui, saugojimui ir galime atsakingai pasakyti, kad renkame tik tą informaciją, kuri yra būtina vykdant finansų įstaigai keliamus reikalavimus.

Noriu nuraminti, kad bet kuris prašymas pateikti asmens duomenis dar nereiškia, kad klientas yra kažkuo įtariamas. Klientų duomenis „Viena sąskaita“, kaip ir kitos finansų įstaigos, renka ne savo pačių iniciatyva, o todėl, kad yra įpareigota įstatymų. Tai įprastas procesas, taikomas visose finansų įstaigose, kurios privalo užtikrinti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo atitiktį. „Viena sąskaita“, veikdama kaip mokėjimo įstaiga, taip pat nėra išimtis“, – komentavo A. Čiuplienė.

Ji aiškino, kad net ir tuo atveju, kai klientas platformoje „Viena sąskaita“ gali apmokėti tik paslaugų teikėjų sąskaitas, laikydamasi teisės aktų reikalavimų bendrovė privalo vykdyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją ir savo veikloje taikyti principą „Pažink savo klientą“.

Noriu nuraminti, kad bet kuris prašymas pateikti asmens duomenis dar nereiškia, kad klientas yra kažkuo įtariamas.

„Šis principas įpareigoja surinkti būtiną informaciją apie klientus (pvz., duomenis apie pajamų šaltinius, jų dydį), kad galėtume tinkamai reaguoti į neįprastą veiklą, susijusią su jų vykdomomis operacijomis. Minėtame įstatyme nurodyta, kad politiškai pažeidžiami (paveikiami) asmenys yra fiziniai asmenys, kuriems yra arba buvo patikėtos svarbios viešosios pareigos, taip pat jų artimi šeimos nariai arba artimi pagalbininkai.

Galiojantys teisės aktai mus, kaip finansų įstaigą, įpareigoja klausti informacijos apie politiškai pažeidžiamus (paveikiamus) asmenis, todėl siekiame nustatyti, ar klientas ir jo artimieji yra politiškai pažeidžiami asmenys (t. y. ar eina svarbias viešąsias pareigas). Jeigu nustatome, kad asmuo yra politiškai pažeidžiamas, turime laikytis kitų papildomų prievolių, kadangi tokie klientai pinigų plovimo kontekste laikomi padidintos rizikos. Visa tai daroma siekiant apriboti bet kokią galimybę padaryti mokėjimus kitu tikslu, nei yra skirta mūsų platforma“, – nurodė „Vienos sąskaitos“ vadovė.

Neįprastos operacijos

Pasak pašnekovės, visos finansų įstaigos, įskaitant ir „Vieną sąskaitą“, siekdamos užkirsti kelią pinigų plovimui, naudoja įvairias technines ir organizacines priemones, kad neįprastos operacijos būtų sustabdytos ir neįskaitytos.

„Pinigų įnešimas, jų išskaidymas ir legalizavimas – įprasti pinigų plovimo etapai, kurių metu nusikalstamai įgytos lėšos integruojamos į apyvartą, o bet kuri finansinė įstaiga gali tapti šio proceso dalyve, to net neįtardama. Natūralu, kad „Viena sąskaita“ imasi būtinų priemonių, kad netaptų tokios schemos dalimi.

Pateikta informacija yra užšifruojama ir išsaugoma mūsų sistemoje. Klientui, kaskart atliekant mokėjimus, šie turimi duomenys leidžia tinkamai atlikti kliento atliekamų operacijų stebėseną ir įvertinti, ar jos yra jam būdingos, ar mokėjimų suma yra panaši į tą, kurią asmuo nurodė anketoje, ar atitinka kita pateikta asmens informacija. Kilus įtarimų ar pastebėjus netikslumų su finansų įstaigos turimais duomenimis, „Viena sąskaita“ turi teisę pareikalauti pateikti ir išsamesnę informaciją, kad pinigai būtų įskaityti, todėl labai svarbu kliento pažinimo anketoje nurodyti aktualią ir tikslią informaciją“, – dėstė A. Čiuplienė.

Pasak jos, teisės aktai, įtvirtindami griežtus kliento pažinimo reikalavimus, taip pat numato ir poveikio priemones, kurias „Viena sąskaita“ gali taikyti, jeigu klientas vengia arba atsisako „Vienos sąskaitos“ prašymu ir nustatytais terminais pateikti užpildytą kliento pažinimo anketą.

„Jeigu klientas laiku neužpildo kliento pažinimo anketos, „Viena sąskaita“ gali atsisakyti teikti dalį ar visų paslaugų. Vėl naudotis paslaugomis klientas galės tuomet, kai pateiks užpildytą kliento pažinimo anketą. Šiuo metu neplanuojama renkamų duomenų apimtį siaurinti, kadangi renkami duomenys yra būtini, kad užtikrintume teisės aktais nustatytų pareigų laikymąsi“, – pažymėjo bendrovės „Viena sąskaita“ vadovė.

A. Čiuplienė pažymėjo, kad platforma „Viena sąskaita“ yra ne elektroninė parduotuvė, o finansų įstaiga, turinti mokėjimų licenciją ir prižiūrima Lietuvos banko. „Tad esame įpareigoti laikytis griežtų teisės aktų reikalavimų, o mūsų klientai gali jaustis saugūs, kad užtikrinsime sklandų įmokų surinkimo ir paskirstymo procesą“, – pridūrė pašnekovė.