Viešosios ir privačios partnerystės (PPP) projektai judėtų į priekį sparčiau, jeigu renkantis investuotoją nereikėtų taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo, teigia teisininkai, o verslo atstovai tvirtina, kad didžiausia problema - pertekliniai reikalavimai, kurie labai pabrangina projektą, ketvirtadienį rašo "Verslo žinios".

Advokatų kontoros "Raidla Lejins & Norcous" nekilnojamojo turto ir infrastruktūros praktikos grupės vadovė Simona Oliškevičiūtė-Cicėnienė teigia, kad PPP projektams koją kiša tai, kad vadovaujamasi Viešųjų pirkimų įstatymų, taip nesudarant galimybės pakeisti investuotoją kitu.

"Viešųjų pirkimų įstatymas reguliuoja tik konkurso nugalėtojo pasirinkimo procedūrą. Šioje vietoje nematome problemos, nes įvairius investuotojų išėjimo ir pritraukimo klausimus galima išspręsti konkurso sąlygomis. Didžiausia bėda, kad konkurso sąlygose investuotojams prirašoma labai daug perteklinių reikalavimų, kurie stipriai pabrangina projektą", - aiškina nekilnojamojo turto bendrovės "Hanner" valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.