Pereiti į pagrindinį turinį

Vietoj išmokos – indų ploviklis

2009-03-30 09:00
Vietoj išmokos – indų ploviklis
Vietoj išmokos – indų ploviklis / Mindaugo Ažušilio nuotr. Išeitis: daiktai kaip atsiskaitymo forma naudojami smulkesnėse įmonėse, turinčiose finansinių bėdų.

Didėjant atleidžiamų darbuotojų skaičiui, įmonėse atsiranda ir nenaudojamo inventoriaus. Kompiuteriai, baldai, automobiliai ir kiti daiktai – visa tai panaudojama kaip išeitinė kompensacija.

Kaltina valstybę

Pinigų atsiskaityti su darbuotojais stokojančios bendrovės randa įvairiausių pakaitalų. Vietoj išeitinės kompensacijos ar uždelstos algos žmonės gauna ne tik kompiuterių ar kitų darbo priemonių, bet ir neparduotų prekių, pavyzdžiui, batų, baldų ar net kelias dėžes indų ploviklio.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas dienraščiui teigė, esą viena iš neįprasto atsiskaitymo priežasčių – valstybės ir savivaldybių elgesys.

"Tai daroma dėl paprastos priežasties – mokumo problemų. Didžiausia bėda – savivaldybių skolos. Savivaldybės neatsiskaito su verslu, verslas neturi iš ko mokėti Mokesčių inspekcijai ir "Sodrai", šios įstaigos, negavusios pinigų, gali uždėti areštą įmonės sąskaitoms. Ir ką tada lieka daryti? Verslininkas paliekamas vienas prieš tą vargšą žmogų, kurio galbūt ir nenorėjo atleisti, o pinigų su juo atsiskaityti neturi", – tvirtino D.Arlauskas.

Pinigai mielesni už daiktus

Tačiau yra ir kita medalio pusė – verslininkai, pinigines kompensacijas pakeisdami daiktais, valstybei moka mažiau mokesčių.

"Įmonėms tai pigesnis variantas, negu atsiskaityti mokant visus mokesčius. Tarkim, darbuotojas savo noru išeina iš darbo, ir taip darbdavys sutaupo išeitinę kompensaciją. Paskui tas darbuotojas už simbolinę kainą iš įmonės nuperka kokį nors nurašytą daiktą", – aiškino LVDK vadovas.

Jeigu daiktas naudotas, jo vertė gerokai krinta, ir apsukresnis žmogus iš buvusio darbdavio gali išsireikalauti daugiau. Vis dėlto daugeliui samdomų darbuotojų, ypač šiais laikais, mieliau gauti pinigus, jei tik yra tokia galimybė.

"Pinigai darbuotojams yra patrauklesnė atsiskaitymo priemonė, bet į atsiskaitymą įmonės turtu žiūriu pozityviai. Normaliomis ekonomikos sąlygomis tokie sprendimai atrodytų keistai, bet esant krizei tai visiškai pateisinama", – reziumavo D.Arlauskas.

Mieliau padovanos

Kol kas tokia netradicinė atsiskaitymo forma labiau paplitusi smulkesnėse įmonėse, turinčiose finansinių bėdų. Verslo magnatai mieliau atsiskaito pinigais.

Pavyzdžiui, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Roberto Dargio vadovaujama įmonė "Eika" neseniai apkarpė etatų skaičių.

Įmonės darbuotojų pastaruoju metu sumažėjo apie 20. Dalis žmonių iš darbo išėjo patys, dalį teko atleisti. Atsirado nereikalingų kompiuterių, automobilių ir net baldų. Tačiau darbo priemonių atsiskaityti su atleistaisiais "Eika" nenaudoja.

"Pardavinėjam normaliai. Pas mus yra pora parduodamų automobilių, kompiuterių. Darbo vietų kol kas nepardavinėjame", – juokavo R.Dargis. Pasak jo, įmonė nereikalingų darbo priemonių nenaudoja kaip išeitinių kompensacijų pakaitalo, o jeigu naudotų, tai nebent automobilius.

"Įsivaizduokit atlyginimus, išeitinių kompensacijų dydį. Palyginti su tais skaičiais, kompiuteris yra menkniekis", – aiškino "Eikos" vadovas.

Pasak jo, smarkiai nuvertėjusius kompiuterius parduoti sunku, o gaunamos pajamos – menkos. Todėl "Eika" netgi svarsto galimybę nereikalingą techniką atiduoti labdarai.

Turtas gali iškeliauti

Automobiliais ar kitu inventoriumi su darbuotojais atsiskaityti neketina ir daugiau kaip 100 žmonių atleisti planuojanti oro bendrovė "airBaltic". Juolab kad didelė dalis jiems reikalingų darbo priemonių yra nuomojamos.

Anot Rositos Sakalauskaitės, "airBaltic" rinkodaros ir viešųjų ryšių koordinatorės, šiuo metu svarstoma, ką daryti su turtu, kuris priklauso įmonei ir atleidus žmonių liks nenaudojamas. Gali būti, kad dalis "airBaltic" Lietuvos biuro inventoriaus keliaus į Rygoje esančią centrinę oro linijų bendrovės būstinę, bet neatmetama galimybė ir išparduoti turtą.

Administratoriai dirba prekiautojais

Jeigu įmonė patiria bankrotą, jos turtas bankroto administratoriams tampa tikru galvos skausmu. Dienraščio kalbinti šios srities specialistai pasakojo, kad jiems yra tekę prekiauti ir baldais, ir automobiliais, ir statybų įrankiais, ir netgi vištiena.

Tačiau prekiauti kažkuo yra geriau, negu neturėti nieko. "Ko neišparceliuoja, tas lieka", – liūdnai juokavo 19 bankrotų šiuo metu administruojanti bendrovės "Bankrovita" vadovė Raisa Trimailienė.

Pasak jos, dažnai popieriuje nurodoma turto vertė ir būklė toli gražu nesutampa su tikrąja. "Būna, kad atneša kokį seną kompiuterį iš namų, o ne tą, kuris priklauso firmai. Bet dėl to kompiuterio į teismą neisi, jis vis tiek jau yra morališkai pasenęs, ir už kiek jį parduosi? Už 200 litų? Nesu kompiuterių specialistė – man gali įkišti ir kompiuterį be "smegenų", – geros nuotaikos neprarado pašnekovė.

R.Trimailienės teigimu, vienintelis daugiau dėmesio keliantis dalykas – bankrutuojančių įmonių nekilnojamasis turtas. O kompiuteriai, baldai ar kitos darbo priemonės nelabai paklausios.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų