Dairosi į Estiją

Užimtumo tarnyboje (UT) užsiregistravęs ir darbo nerandantis asmuo pašalpą gauna devynis mėnesius. Tačiau šis laikotarpis gali sutrumpėti.

Pagal planuojamą UT reformą, šešis mėnesius darbo nerandantis asmuo teisę į pašalpą prarastų ir vietoje pašalpos turėtų imtis darbo.

„Estijoje, pavyzdžiui, terminas yra penki mėnesiai ir nuo šešto mėnesio žmogus turėtų priimti bet kokį darbą“, – pabrėžia socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

Estijoje, pavyzdžiui, terminas yra penki mėnesiai ir nuo šešto mėnesio žmogus turėtų priimti bet kokį darbą.

Tikimasi, kad reforma padės išsiaiškinti, kurie dirbti tingi, o kurie neranda darbo dėl objektyvių priežasčių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pabrėžia, kad bedarbio statuso netekęs žmogus vis tiek bus draudžiamas sveikatos draudimu valstybės lėšomis.

„Sodros“ atstovė Malgožata Kozič „Kauno dieną“ informavo, kad šiuo metu vidutinės nedarbo išmokos dydis yra apie 355 eurai.

Nedarbo išmoka mokama devynis mėnesius, tačiau jos suma kas tris mėnesius keičiasi.

„Pavyzdžiui, jei vidutinės darbo netekusio žmogaus mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 800 eurų, pirmuosius tris mėnesius toks žmogus gautų 459 eurų dydžio nedarbo išmoką, nuo 4 iki 6 mėnesio – 397 eurų dydžio išmoką, o paskutinius tris mėnesius – 335 eurų išmoką, – sakė M.Kozič.

Be plataus pasirinkimo

Pagal planuojamas reformas Kaune ir rajone dalies pašalpų netektų ir į darbo rinką kone privalomai įsilietų 12 534 darbo neturintys asmenys. Jiems tektų sutikti su bet kokiu darbo pasiūlymu.

Kokia dalis į darbą brukte brukamų bedarbių galėtų tikėtis lūkesčius ir patirtį atitinkančio darbo?

Plataus pasirinkimo nebūtų. UT atstovė Milda Jankauskienė sakė, kad darbo ieškančių asmenų įsidarbinimo galimybėms ir lūkesčiams konkretizuoti naudojamas vadinamasis Įsidarbinimo galimybių barometras.

„Barometras – tai artimiausių metų prognozė 155 profesijų atstovams. Specialistų ir vadovų bei kvalifikuotų darbininkų ir paslaugų darbuotojų grupėse nurodomos profesijos, kurioms prognozuojamos vidutinės, aukštesnės nei vidutinės ir žemesnės nei vidutinės įsidarbinimo galimybės šalies darbo rinkoje. Numatyta, kad šiais metais darbo rinkoje didelis poreikis bus pardavimo vadovų ir vadybininkų, gydytojų, slaugos specialistų, mokytojų, specialiųjų poreikių mokinių mokytojų, psichologų, mechanikos inžinierių, statybos inžinierių, elektros inžinierių, statybos vadovų. Darbininkiškų profesijų grupėje paklausūs bus statybininkai, medienos, metalo apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai, vamzdynų montuotojai, betonuotojai, mūrininkai, elektromechanikai, elektromonteriai, statybininkai montuotojai, žemės darbų ir mašinų operatoriai, – vardijo M.Jankauskienė.

Nori įvairių naudų

– Pranešama, kad ilgalaikių bedarbių skaičius didėja. Kokios yra tokių tendencijų priežastys? – „Kauno diena“ paklausė UT atstovės M.Jankauskienės.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių atsisakoma darbo pasiūlymų, – per mažas darbo užmokestis ir nepatogus susisiekimas su darboviete.

– Pandemija iš esmės koregavo darbo rinką. Pandemijos laikotarpiu daugiausia darbo neteko žmonės, dirbę paslaugų sektoriuje ir veiklose, kurios buvo apribotos. Prastovose užstrigę darbuotojai, savarankiškai dirbantys asmenys, negalėję savo veiklų tęsti dėl apribojimų, persvarstė savo karjeros tolesnes galimybes. Kai kurie nusprendė nebegrįžti į buvusias darbo vietas dėl per mažo atlyginimo, jiems netinkančių darbo sąlygų. Padaugėjo nedirbančių vyresnio amžiaus asmenų – lapkričio 1 d. šalyje tokių buvo 78 tūkst. Kas antras iš jų – ilgalaikis bedarbis. Sparčiai keičiasi ir darbo ieškančiųjų lūkesčiai. UT užsiregistravę asmenys tampa išrankesni – ilgiau svarsto darbo pasiūlymus. Pagrindinės priežastys, dėl kurių atsisakoma darbo pasiūlymų – per mažas darbo užmokestis ir nepatogus susisiekimas su darboviete. Nemenkai daliai potencialių darbuotojų yra svarbūs darbdavių siūlomi motyvaciniai naudų paketai – mokymai, kvalifikacijos kėlimo kursai, lankstūs darbo grafikai.

– Reformos planuotojai pabrėžia, kad darbo pasiūlymus atmetantis asmuo po šešių mėnesių bus išbrauktas iš darbo ieškančiųjų sąrašo – neteks bedarbio statuso. Ar dabartiniai teisės aktai leidžia išbraukti iš bedarbių sąrašo, jei asmuo atsisako visų UT pasiūlymų dėl darbo?

– Pagal Užimtumo įstatymą pasiūlymai įsidarbinti yra teikiami atsižvelgiant į šiuos požymius. Pirma, pasiūlymas turi atitikti darbo ieškančio asmens kvalifikaciją ir kompetenciją ar turimą darbo patirtį. Antra, negauta oficialios informacijos apie su asmens sveikata ar su kitomis aplinkybėmis susijusius apribojimus dirbti siūlomą darbą. Trečioji sąlyga – jei kelionės išlaidos, apskaičiuojamos pagal atstumą nuo bedarbio gyvenamosios vietos iki darbo vietos, nesudaro daugiau kaip 15 proc. siūlomos darbo vietos aprašyme nurodyto mėnesinio darbo užmokesčio.

Bedarbio statuso panaikinimą be teisės šešis mėnesius registruotis UŽT reglamentuoja Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymas.

Bedarbio statusas panaikinamas atsisakius tinkamo darbo, atsisakius sudaryti individualų užimtumo veiklos planą, be svarbių priežasčių neatvykus į UŽT. Visos sąlygos išdėstytos Užimtumo įstatymo 24 straipsnio ketvirtos dalies 5–9 punktuose.

– Ar Kaune yra atvejų, kai asmeniui atimamas bedarbio statusas? Kokios dažniausiai būna tokio sprendimo priežastys?

– Šių metų sausio–spalio mėnesiais 600 asmenų neteko bedarbio statuso dėl registravimosi Užimtumo tarnyboje reikalavimų pažeidimų.

– Ko asmuo netenka praradęs bedarbio statusą?

– Prarandama teisė gauti socialines garantijas – privalomąjį sveikatos draudimą, socialines išmokas. Jeigu yra paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, nutraukiamas ir jos skyrimas.

Ir kritikuoja, ir giria

Planuojamą UT reformą kritikuojančios profsąjungos perspėja, kad bus skriaudžiami tie, kurie dirbo, mokėjo mokesčius, nes jiems priklauso devynių mėnesių nedarbo išmoka. Be to, rasti norimą darbą gali užtrukti ilgiau nei pusę metų.

Profsąjungoms nerimą kelia ir tai, kaip bus sprendžiama, koks darbas yra tinkamas. „Abejonių kelia pats tinkamo darbo apibrėžimas, kai tau duodama tik 60 proc. tavo buvusio atlyginimo. Tokios priemonės, toks jausmas, yra nukreiptos būtent į tuos darbuotojus, kurie aktyviai ieškosi darbo, kurie mokėjo mokesčius ir tikisi užklupus bėdai gauti tam tikrą pagalbą ir paramą“, – svarstė Profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė.

I.Ruginienei neramu, kaip bus sprendžiama, koks darbas yra tinkamas. (J. Elinsko/„BNS Foto“ nuotr.)

Ekonomistas Jonas Lazutka reformą vertina teigiamai. Sako, jau seniai reikėjo atskirti, kas yra bedarbiai, o kas – nepasirengę dirbti.

„Gali turėti mažą vaiką, bet nerasti darželio. Ypač kur nors provincijoje. Gali būti, kad bedarbio statusą turintis asmuo slaugo savo šeimos narį, tarkime, seną mamą arba tėvą. Gali būti, kad tiesiog neturi transporto nuvažiuoti iki darbo vietos. Gali būti taip pat, kad neieško darbo, nes turi labai daug įvairiausių įsiskolinimų“, – atkreipė dėmesį ekonomistas.

Ekonomistas J.Lazutka reformą vertina teigiamai, nes seniai reikėjo atskirti, kas yra bedarbiai, o kas – nepasirengę dirbti. (V. Balkūno/„BNS Foto“ nuotr.)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo padėti tokiems žmonėms didesne parama mobilumui, psichologo, vaikų priežiūros ir kitomis reikalingomis paslaugomis.