2015 m. valstybės biudžeto projektą galima vertinti kaip labiau socialiai orientuotą. Tačiau parengtas jis remiantis pernelyg optimistinėmis prognozėmis, tad gražios viltys gali ir neišsipildyti. Tokių nuogąstavimų neslepia ir pats finansų ministras.

Gali didėti skola

2015 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte siūloma patvirtinti beveik 8 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas ir beveik 8,3 mlrd. eurų asignavimų išlaidoms ir turtui įsigyti.

Banko "Nordea" ekonomistas Žygimantas Mauricas pažymėjo, kad biudžeto projektas rengtas remiantis ekonominėmis prognozėmis, kurios yra optimistiškesnės nei banko. Projektas parengtas remiantis 6 proc. pajamų augimu, o bankas numato 4–5 proc. augimą.

"Reikia turėti omenyje, kad yra daug neapibrėžtumo dėl vykstančio ekonominio karo su Rusija ir neaiškios euro zonos šalių ekonominės perspektyvos. Neaišku, ar joms kitąmet pavyks paspartinti ekonomikos augimą, ar tęsis stagnacija. Šie du pagrindiniai klausimai suponuotų, kad biudžetas galėtų būti planuojamas naudojant šiek tiek atsargesnes prognozes", – sakė jis.

Anot ekonomisto, grėsmėms nepasitvirtinus ir gavus viršplaninių pajamų, būtų galima jas skirti skoloms mažinti ar, išimtiniais atvejais, tam tikroms išlaidoms padidinti. Dabar daroma atvirkščiai – tikimasi, kad Rusijos ir euro zonos grėsmės savaime išsispręs. 6 proc. pajamų augimas, turint omenyje žemą infliacijos lygį ir, tikėtina, bendro eksporto mažėjimą kitais metais, yra optimistiška prognozė.

Jeigu neigiami veiksniai išliks ir pildysis prastesnės prognozės bei į biudžetą bus surinkta mažiau nei planuota pajamų, tikėtina, kad bus skolinamasi skirtumui padengti, mano Ž.Mauricas. Tokiu atveju labiausiai nukentėtų Lietuvos viešųjų finansų būklė. Anot eksperto, tai gali branginti skolinimą, galbūt net priversti Vyriausybę mažinti tam tikrų sektorių finansavimą.

Anot Ž.Maurico, mažai tikėtina, kad kitais metais būtų mažinamos išlaidos. "Kai patvirtintas biudžetas nevykdomas, labai retai tai darome per metus. Buvo tokių atvejų, kai buvo didinami mokesčiai, bet tikėtina, kad jau pasimokėme, jog tokie dalykai neatneša didelės naudos, o padaro žalos. Taigi skylės tikriausiai bus kamšomos didesniu skolinimusi ateities kartų sąskaita", – perspėjo ekonomistas.

Rusija blaško dėmesį

Ž.Mauricas atkreipė dėmesį, kad šalies biudžete yra nemažai rezervų išlaidų srityje: dalis jų naudojama neefektyviai, taip pat ir ES projektus reikėtų vykdyti ne visus. "Vyrauja mąstymas, kad jeigu duoda – reikia imti. Tačiau reikia nepamiršti, kad turime ir prisidėti prie tų projektų. Dabar tie projektai yra daromi tarsi dėl paties darymo, o reikia investuoti ten, kur galime gauti didžiausią naudą: į šildymo sistemas, renovacijos programą ir panašiai", – komentavo jis.

Kalbant apie pajamas, ekonomistas siūlytų ne išradinėti naujus mokesčius, o kamšyti esamas skyles. Viena jų – pridėtinės vertės mokesčio lengvata centriniam šildymui. Ž.Maurico vertinimu, ji nepateisinama nei ekonomiškai, nei socialinio teisingumo prasme.

"Kvailystes reikia naikinti. Yra ir aibė kitų strateginių darbų, kurie jau kurį laiką kybo ir nėra atliekami. Tai ir darbo santykių modernizavimas, ir "Sodros" ribos. Reikia šiuos darbus daryti, o ne kreipti dėmesį į smulkmenas, knaisiotis praeityje, diskutuoti apie kompensacijas. Šiuo atveju ir Rusija mums meškos paslaugą daro – per didelis dėmesys yra kreipiamas išorei, o juk reikia savo kieme susitvarkyti. Gailime ukrainiečių dėl ekonomikos situacijos, bet patys turime daug ekonominių bėdų. Reikia susitvarkyti, o tam dabar labai geras metas", – patarė ekonomistas.

Revoliucijų nebus

Politologas Algis Krupavičius akcentavo, kad išskirtiniai kitų metų biudžeto bruožai – gerokai padidintos išlaidos šalies gynybai ir reikšminga socialinių išlaidų dalis. "Skurdo, socialinės atskirties mažinimas yra tarp prioritetų ir bent iš dalies biudžetinėmis priemonėmis juos bus bandoma spręsti", – sakė A.Krupavičius. Pasak jo, tokius biudžeto prioritetus numatė ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, tad ir bandoma biudžetą projektuoti kaip socialiai orientuotą.

Politologas priminė, kad apskritai biudžetų sudarymas būna gana inertiškas, jų pajamos ir išlaidos keičiasi labai nuosaikiai, nes šalies socialinė-ekonominė padėtis keičiasi evoliuciškai, o ne revoliuciškai.

"Šiuo požiūriu ir dabartinis biudžetas nėra kažkoks išskirtinis. Be abejo, yra nežinomasis: tai socialinė ekonominė padėtis Europoje ir euro zonos šalyse. Atsirado labai neigiamų tendencijų Vokietijoje, Prancūzijos ekonomika akivaizdžiai stagnuoja, Italija neišsikapsto iš krizės, Graikijoje socialinė, ekonominė padėtis vėl sunkesnė. Gali būti, kad mūsų biudžeto prognozės dėl pajamų yra pernelyg optimistinės", – sakė A.Krupavičius.

Vis dėlto, polotologo teigimu, Lietuvos finansų politika yra gana konservatyvi, atsargi, dėl to revoliucijų ir biudžeto projekte nėra.

R.Šadžius: neskubėkime daryti išvadų

Seime pristatydamas biudžeto projektą finansų ministras Rimantas Šadžius teigė, kad asignavimai viršys pajamas daugiau nei 342 mln. eurų, nes didelė dalis "Sodros" anksčiau turėtų išlaidų bus perimta į valstybės biudžetą: valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo, sunkmečiu sumažintų pensijų kompensavimas – 52 mln. eurų, Darbo biržos išlaikymas – 21 mln. Valstybės biudžetas nuo 2014 m. taip pat moka visas palūkanas, kurias mokėtų Socialinio draudimo fondas už nuo 2014 m. pasiskolintas lėšas.

Ministras pripažino, kad ekonomikos situacija yra sudėtinga ir prognozės gali pablogėti. Jis pabrėžė, kad Statistikos departamento skelbiami verslo ir vartotojų lūkesčiai išlieka pesimistiniai, o pramonės produkcijos investicinių prekių importo duomenys siunčia signalus dėl galimų nepalankių tendencijų.

"Jeigu artimiausiu metu paaiškėtų, kad ekonomikos augimas yra lėtesnis negu prognozuota, atitinkamai koreguotume ir makroekonomines projekcijas ir tai įvyktų dar svarstant biudžetą", – sakė R.Šadžius.

Finansų ministro teigimu, Vyriausybė yra numačiusi konkrečius žingsnius ir priemones, mažinančias ekonomikos lėtėjimo riziką. Tarp jų yra narystė euro zonoje, smulkiojo ir vidutinio verslo prieigos prie finansavimo šaltinių gerinimas, atsakinga valstybės fiskalinė politika.

Biudžeto projekto numatyti prioritetai, pasak R.Šadžiaus, yra šalies saugumo didinimas, ūkio augimo skatinimas, socialinių įsipareigojimų vykdymas, sveikatos apsaugos finansavimas, savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimas.

Kam ir kiek planuojama skirti?

Aplinkos ministerijai – per 333,5 mln. eurų; Energetikos ministerijai – beveik 101,5 mln. eurų; Finansų ministerijai – beveik 1, 364 mlrd. eurų (iš jų Vyriausybės rezervas sudarys 1,448 mln. eurų; asignavimai tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms – beveik 580 tūkst. eurų); Krašto apsaugos ministerijai – per 424,5 mln. eurų; Kultūros ministerijai – daugiau nei 108,5 mln. eurų; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai – per 983,5 mln. eurų; Susisiekimo ministerijai – per 805 mln. eurų; Sveikatos apsaugos ministerijai – beveik 560 mln. eurų; Švietimo ir mokslo ministerijai – per 1 mlrd. eurų; Teisingumo ministerijai – per 94 mln. eurų; Ūkio ministerijai – per 262,5 mln. eurų; Užsienio reikalų ministerijai – per 72 mln. eurų; Vidaus reikalų ministerijai – per 380,5 mln. eurų; Žemės ūkio ministerijai – per 1 mlrd. eurų.

Teismams 2015 m. numatoma beveik 61,5 mln. eurų asignavimų.

Aplinkos ministerija numato atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros plėtrai skirti 724 tūkst. eurų; krantotvarkos programos priemonėms įgyvendinti ir aplinkos teršimo šaltiniams pašalinti – per 86,5 tūkst. eurų.

Energetikos ministerija Valstybės investicijų 2015–2017 m. programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti numato skirti beveik 1,5 mln. eurų.

Finansų ministerija piliečių nuosavybės teisėms į išlikusius gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės-komercinės paskirties pastatus ir jų priklausinius atkurti ir kompensacijoms už išperkamą nekilnojamąjį turtą religinėms bendrijoms išmokėti 2015 m. numato skirti beveik 2, 317 mln. eurų; teikti valstybės finansinę paramą parvežant į Lietuvą užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikus, t. y. kompensuoti savivaldybėms išmokėtas sumas – beveik 290 tūkst. eurų.

Kultūros ministerija 2015 m. per 8, 314 mln. eurų numato skirti Valstybės investicijų 2015–2017 m. programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Valstybės investicijų 2015–2017 m. programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti numato skirti per 6 mln. eurų, iš jų beveik 4, 750 mln. eurų – savivaldybių socialinio būsto fondui plėtoti.

Susisiekimo ministerija savivaldybėms vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti numato skirti per 102,5 mln. eurų.
Sveikatos apsaugos ministerija Valstybės investicijų 2015–2017 m. programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti planuoja skirti per 9,5 mln. eurų, Švietimo ir mokslo ministerija – daugiau nei 8 mln. eurų; Ūkio ministerija – per 231 tūkst. eurų.

Ūkio ministerija Pasaulinės didžiųjų burlaivių regatos renginių organizavimo išlaidoms iš dalies padengti numato skirti beveik 145 tūkst. eurų.

Po pateikimo valstybės biudžetas bus svarstomas Seimo statuto nustatyta tvarka. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais – visi Seimo komitetai. Preliminari pirmojo svarstymo Seimo posėdyje data – lapkričio 25 d., antrojo svarstymo – gruodžio 2 d.