Kaip skelbia VMI, taip pat buvo aptariami šių metų VMI prioritetai kontrolės bei šešėlio prevencijos srityse.

„Visuose mūsų stebėsenos ir kontrolės sektoriuose rezultatai yra vienaip ar kitaip teigiami – matomas ir vidutinio darbo užmokesčio augimas, ir po kontrolės veiksmų sumos tam tikros yra paskaičiuotos, ir gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio prievolės (surinktos įmokos. – ELTA) augo, tai šie sektoriai šiemet taip pat išlieka prioritetiniai“, – Eltai teigė R. Asadauskaitė.

VMI veiklos rezultatus pristatė VMI vadovė Edita Janušienė, kontrolės rezultatus detaliau aptarė Kontrolės departamento direktorė Eglė Ramanauskienė, be jų, diskusijoje dalyvaus ir VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas bei Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.

Kaip kiek anksčiau skelbė Vyriausybė, nors „šešėlis“ Lietuvoje pernai, lyginant su 2017 m., 1 proc. punktu sumažėjęs, skirtingais vertinimais, jis sudaro 15-23 proc. bendrojo vidaus produkto, ir tai yra vis dar daugiau nei Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir ES vidurkis. Šiemet iš „šešėlio“ planuojama ištraukti 200 mln. eurų.

ELTA sausio pabaigoje rašė apie paskelbtą tyrimą, rodantį, kad Lietuvoje vidutinis pasienio savivaldybės šešėlinis ekonomikos rodiklis siekia 24 proc. ir sutampa su statistiškai panašios vidinės savivaldybės vidurkiu.

Konsultacijų bendrovės „Civitta“ parengtame tyrime apžvelgiama ekonominė 45 pasienio miestų situacija.

„Iš visų pasienio savivaldybių didžiausias šešėlinės ekonomikos rodiklis buvo nustatytas Šalčininkuose. Šioje savivaldybėje jis siekia net 39 proc., arba daugiau nei trečdalį viso savivaldybės bendrojo vidaus produkto“, – sakė bendrovės „Civitta“ partneris Lietuvoje Kęstutis Jovaišas.

Anot tyrimo rengėjų, gyventojų šešėlinės ekonomikos palaikymą lemia trys pagrindinės struktūrinės priežastys: švietimo sistemos trūkumai, socialinės apsaugos sistemos spragos ir infrastruktūrinių projektų įgyvendinimo kokybė.