Mokesčių inspekcijos skyriuje per pietus – tvanku ir grūstis. Čia tie, kurie išvis ko nors nedeklaravo arba pridarė klaidų. Apie neįvykdytą prievolę žmonės gavo prievaizdo laiškus.

Bet inspekcijos atstovai sako suprantantys, kad, pavyzdžiui, elektroniniai pranešimai tikslą pasiekia toli gražu ne visada, nes, tarkime, garbaus amžiaus žmonės jų paprasčiausiai neskaito, tad apie turimas sukauptas sumas taip ir lieka nepranešę ne iš blogos valios.

Inspekcija nuo praėjusios vasaros ieško, kaip naujai gyventojus skatinti mokėti mokesčius, kaip efektyviausiai su jais susisiekti. Tam gauti beveik 3 milijonai europinių lėšų, Analitinio modeliavimo centras pasitelkęs mokslininkus.

Dirbti su suaugusiais beviltiška

Šie įpusėjo tyrimą su vaikais – pradinukais, paaugliais ir jau bebaigiančiais vidurinę. Pastarieji esą puikiai susigaudo, kas yra mokesčiai, kodėl juos mokėti. O jaunesnių žinios – skirtingos, priklausomai nuo šeimos finansinės padėties. Labiau pasikaustę gyvenantys turtingiau, einantys į privačias mokyklas. Kitų vaikų supratimas primityvus.

Jeigu mes kalbam apie mokesčių mokėtojų sąmoningumo ugdymą, turbūt privalomi mokymai būtini politikams, kaip elgtis su mokesčių mokėtojų pinigais.

„Čia dar galima ką nors padaryti, būtent nuo šito amžiaus formuoti tam tikras vertybes, elgesio normas. Dirbti su vaikais, aš sakyčiau, čia yra strateginis žiūrėjimas. Nes dirbti su suaugusiais kai kada jau, sakyčiau, tam tikra prasme yra beviltiška. Nes, kai jie turi įsitikinimą kažkokį tai, jį pakeisti yra be galo sunku, o dauguma atvejų yra iš viso neįmanoma“, – sakė Vilniaus universiteto psichologas prof. Gintautas Valickas.

Bet mokesčių inspekcija prašo ir suaugusiųjų duomenų – esą, kuo daugiau ir įvairesnių jų turės, tuo geriau galės dirbti, tuo mažiau bus nereikalingų procedūrų žmonėms, kad ir pildant deklaracijas. Nors VMI neslepia ir dabar matanti, kas vyksta absoliučiai visų sąskaitose, tyrimas esą leis išgryninti, kas veiksmingiausia.

„Visose valstybėse mokesčių inspekcijos yra tos institucijos, kurios disponuoja bene plačiausia informacija apie šalies gyventojus. Tai taip yra ir mūsų valstybėje. Ir iš tiesų tai, kad mes turim daug duomenų, tai turbūt, sakyčiau, nereikėtų žiūrėt į tai, kaip į kažkokią grėsmę, kadangi tų duomenų turėjimas visų pirma leidžia išvengti kažkokių netikslių mūsų kreipimosi, netikslių raginimų kažką padaryt. Pagaliau, tai leidžia išvengti nereikalingų kontrolės veiksmų“, – įsitikinęs laikinasis VMI vadovas Artūras Klerauskas.

Privalomi mokymai politikams

Ekspertai sako, kad visokių tyrimų jau yra daug, bet dėl naujo, Mokesčių inspekcijos daromo, nebus blogiau. Blogai, kai surinkta informacija niekur nenaudojama. O dėl mokesčių nemokėjimo – žmonės ne recidyvistai. Tiesiog esą mato, kad daryti tai Lietuvoje neapsimoka – visi vis tiek gauna vienodas prastas valstybines paslaugas. Kita šešėlio toleravimo priežastis – palyginti su algomis, neįperkamai brangūs rūkalai, alkoholis, degalai.

„Jeigu mes kalbam apie mokesčių mokėtojų sąmoningumo ugdymą, jeigu mes stengiamės, kad žmonės iš tikrųjų norėtų mokėti mokesčius, tai iš tikrųjų ne tik mokymai, bet turbūt privalomi mokymai būtini politikams, kaip elgtis su mokesčių mokėtojų pinigais. Galų gale, pirmoji pamoka būtų, kad tai nėra politikų pinigai. Kad tai nėra valstybės pinigai, tai mokesčių mokėtojai pinigai, aš manau, turėtų būt taip pat privaloma, kaip Konstitucija“, – kalbėjo Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Mokesčių mokėtojų elgsena bus tiriama iki 2019 m. vidurio. O kol kas veikia senos, jau išbandytos priemonės nesąžiningiesiems gaudyti. Ką tik išanalizuoti būsto skelbimai internete ir, susiejus juos su deklaracijomis, paaiškėjo, kad gali būti nesumokėta apie 17 milijonų eurų nuomos pajamų.