Pasak inspekcijos, 2020 metais Lietuvoje registruotos beveik 5 tūkst. įmonių už kilnojamojo pobūdžio darbą apie 90,6 tūkst. darbuotojų išmokėjo beveik 134,8 mln. eurų kompensacijų. Vien statybų sektoriuje pernai apie 1,9 tūkst. įmonių beveik 43 tūkst. darbuotojų išmokėjo daugiau nei 71,6 mln. eurų kompensacijų ir tai sudarė apie 53 proc. visų įmonių išmokėtų kompensacijų.

2019 metais Lietuvoje registruotos beveik 3,8 tūkst. įmonių už kilnojamojo pobūdžio darbą 85,5 tūkst. darbuotojų išmokėjo daugiau nei 112,3 mln. eurų kompensacijų, o statybų sektoriuje per minėtą laikotarpį beveik 1,7 tūkst. įmonių apie 41,3 tūkst. darbuotojų išmokėjo daugiau nei 59 mln. eurų.

Skaičiuojama, kad statybų sektoriuje per penkerius metus įmonių kompensacijos darbuotojams už kilnojamojo pobūdžio ar darbą lauko sąlygomis išaugo 3,25 karto, t. y. nuo 22 mln. eurų 2016 metais iki 71,6 mln. eurų 2020 metais.

„Statybų sektorius VMI yra vertinamas kaip rizikingas ir jam yra skiriamas ypatingas mokesčių administratoriaus dėmesys. Pernai, lyginant su 2019 metais, kontroliuotose statybų įmonėse PVM prievolė augo 35 proc., o sumokėtų mokesčių suma didėjo 7 proc. Vis dėlto deklaruota GPM prievolė augo neženkliai, tik 0,18 proc., o tam įtakos galimai turėjo ne tik pandemija, bet ir didėjantis neapmokestinamų kompensacijų išmokėjimas darbuotojams“, – pranešime sako VMI Kontrolės departamento vyresnioji patarėja Kristina Jakštienė.

Kompensacijos gali būti mokamos darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu. Jos skirtos kompensuoti su tokiu darbu susijusias padidėjusias darbuotojų išlaidas už faktiškai dirbtą darbo laiką. Kompensacijų dydis negali viršyti 50 proc. bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tik tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos (dienpinigiai).