Krizės kamuojami Vokietijos gamintojai su viltimi žvilgčioja į šalies valdžią, tikėdamiesi sulaukti finansinės pagalbos. Tačiau bankroto gali neišvengti net ir didelės įmonės, kurioms politikai nebeskuba padėti.

Darbo vietos nyksta

Šį mėnesį vienas didžiausių Vokietijos prekybos ir turizmo koncernų "Arcandor" paskelbė bankrotą. Artimiausiu metu darbo gali netekti 43 tūkst. darbuotojų, kurie tikėjosi, kad juos, kaip ir tūkstančius automobilių gamybos giganto "Opel" darbininkų, nuo nedarbo išgelbės šalies valdžia. Tačiau šį kartą valdančioji koalicija nutarė nebešvaistyti mokesčių mokėtojų pinigų.

"Arcandor" bankrotas Vokietijoje vadinamas didžiausiu per visą pokario laikotarpį. Bedarbių gretas papildys ne tik 43 tūkst. prekybos tinklo "Karstadt", leidybos bendrovės "Quelle", "Primondo" ("Neckermann") ir kitų antrinių "Arcandor" įmonių darbuotojų, bet ir dar 21 tūkst. kitų bendrovių, kurios tiekė koncernui prekes ir teikė paslaugas, darbininkų.

Bankrotas – naujos galimybės

"Karstadt" tinklo, kuriam priklauso 123 prekybos centrai visoje šalyje, darbuotojai surengė ne vieną streiką didžiuosiuose miestuose, važiavo į Berlyną prašyti valdžios pagalbos, tačiau jų pastangos išsaugoti darbo vietas buvo bergždžios – valdančioji koalicija atsisakė suteikti 437 mln. eurų pagalbą.

"Bankrotas gali padėti verslui pakilti iš naujo ir atverti naujas perspektyvas", – motyvavo neigiamą atsakymą Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Valdžia atsisakė paremti vieną galingiausių prekybos koncernų dėl kelių priežasčių. Pirma – dvi koncerną valdančios šeimos yra Vokietijos milijardierių sąrašuose, todėl turėtų paieškoti vidinių rezervų sumokėti už prekes, paslaugas ir darbo jėgą. Antra – "Karstadt" prekybos koncepcija nebeatitinka šiuolaikiškų pirkėjų poreikių, todėl valdžia negali visų mokesčių mokėtojų pinigais remti konkurencijos neatlaikančio verslo.

Pasigenda socialinio teisingumo

Tačiau toks atsakymas ne visiems suprantamas. Praėjusį mėnesį valdžia garantavo net 3,5 mlrd. eurų "Opel" kreditą, nors šios markės automobiliai irgi nebėra tokie paklausūs. Šis pramonės gigantas taip pat stovi ant bankroto slenksčio ir grasino atleisti šimtus tūkstančių darbuotojų.

"Kodėl valdžia vienus gelbsti, o kitiems leidžia pražūti?" – klausė verkiančios "Karstadt" pardavėjos.

Pagalbos ranką ištiesė Bavarijos valdžia, tačiau ji pasiryžusi gelbėti ne visą koncerną, o pasirūpinti tik šiam priklausančio katalogo "Quelle" likimu. Jam leisti nuspręsta skirti 21 mln. eurų.

Paskatintas "Opel" sėkmingo žygio pas valdžią, pagalbos paprašyti įsidrąsino net prabangius sportinius automobilius gaminantis koncernas "Porsche". Pernai milijardus eurų pelno deklaravęs koncernas į skolas įlindo perimdamas "Volkswagen" akcijas, kurios netrukus smarkiai nuvertėjo.

Tačiau koncernui "Porsche" pagalbos ranką tiesia ne Vokietijos, o Kataro valdžia. Valstybinis šios mažytės, bet labai turtingos valstybės bankas už 5 mlrd. eurų paskolą nori perimti ketvirtį koncerno akcijų.

Švaistyti neleidžia rinkėjai

Valdžios paramos šiuo sunkmečiu norėtų daugelis Vokietijos verslo įmonių. Valdančiosios koalicijos partneriai socialdemokratai dosniai žadėjo pagalbą ir spaudė kitaip mąstančius koalicijos partnerius, mat įsivaizdavo taip išlaikysiantys politinį populiarumą ir laimėsiantys rudenį vyksiančius Bundestago rinkimus.

Tačiau rinkimai į Europos Parlamentą parodė, kad rinkėjai nebenori vienadienių populistinių vadžios sprendimų – Vokietijos socialdemokratai smarkiai pralaimėjo. O mokesčių mokėtojų pinigais paremtas koncernas "Opel" paskelbė vis tiek atleisiantis apie 16 tūkst. darbuotojų.