„Iki patvirtinimo dar daug veiksmų. Šiandien bus pristatytos šios išvados Seimui ir (...) priimtas kompromisinis sprendimas, kad šiandien išvados turi būti pateiktos, bet dėl jų nebus balsuojama net ir pateikimo stadijoje“, – Seime susirinkusiems žurnalistams ketvirtadienį sakė Seimo pirmininkė.

Sprendimą išvadas pateikti ketvirtadienį, o balsavimą dėl jų atidėti priėmė Seimo seniūnų sueiga. Anot parlamento vadovės, išvadų pateikimas bus pratęstas kitame Seimo posėdyje, kuris įvyks po dešimties dienų.

„Ką tai duoda? Tai duoda galimybę Seimo nariams, kurie turi teisę dirbti su slapta informacija, susipažinti detaliau su tų išvadų pagrindimu. Manau, kad tai būtų naudinga dabartinėje situacijoje, nes išvados yra rimtos, yra nuskambėję rimti teiginiai ir kai kurie kelia abejonių ar dvejonių Seimo nariams“, – pasakojo V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak parlamento pirmininkės, jai taip pat kelia klausimų kai kurios komisijos išvados, pavyzdžiui, teiginiai, kad prezidentas sulaužė priesaiką.

„Nesuprantu, kodėl reikėjo duoti pagrindo tokiai situacijai, pasirenkant neateiti ir neatsakyti į klausimus komisijai, nes tada nereikėtų apie tai kalbėti. (...) Ar tai ne per stiprus vertinimas? Manau, kad tai teisininkų vertas debatas“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Išvadose minima ir tai, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios institucijoms vadovauja asmenys susiję su baltarusiškų trąšų verslu. Seimo pirmininkė teigia, kad tai dar viena išvadų vieta, kuri kelia klausimų.

„Tai viena iš vietų, kuri kelia pagrįstų klausimų. Nesileisdama į detales pasakysiu, kad pasitikiu mūsų tarnybomis ir institucijomis, jomis pasitikėjimas yra tvirtas ir jis nepriklauso iškilusių klausimų dėl vieno ar kito epizodo“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

„Reikia labai aiškiai pasakyti, kad nebūtų kažkokių interpretacijų, puolimų, abipusių kaltinimų, kad šios tyrimo komisijos išvados kažkaip kvestionuoja pasitikėjimą labai svarbiomis mūsų valstybei institucijomis. (...) Paraginsiu nedramatizuoti tų išvadų, prisimenant, kad parlamente jos praeis patį svarbiausią filtrą – viso parlamento balsavimą“, – sakė Seimo pirmininkė.

Seimo komisija išvadose konstatavo, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Anot komisijos, G. Nausėdos aplinkoje buvo nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams dėl jų esamų ar buvusių ryšių su riziką keliančiais asmenimis, bendradarbiavimo su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, baltarusiškų trąšų verslu.

Išvadose konstatuojama, kad VSD atliko tyrimą dėl galimų pažeidimų finansuojant G. Nausėdos 2019 metų rinkimų kampaniją, tačiau neteikė šios informacijos sprendimų priėmėjams ir institucijoms. Komisija taip pat daro išvadą, kad 2019 metais galiojęs teisinis reglamentavimas kandidatams sudarė galimybes nuslėpti ir nedeklaruoti visų patirtų rinkimų išlaidų.

Taip pat pareiškiama, kad prezidento G. Nausėdos atsisakymas liudyti komisijai yra nesuderinamas su jo duota priesaika, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Komisija konstatavo, kad už VSD pranešėjo Tomo Gailiaus tapatybės atskleidimą tiesiogiai atsakingas D. Jauniškis. Pranešėjo tapatybė, jam turint apsaugą suteikiantį statusą, nebuvo skelbiama, tačiau pernai pavasarį ją paviešino apžvalgininkas Marius Laurinavičius.

Nė vienas tyrime figūruojantis asmuo sako nedarę nieko neteisėto.

G. Nausėda parlamentarus kaltina kišimusi į gegužę vyksiančius prezidento rinkimus. STT nurodo negalinti teikti detalios informacijos apie kriminalinės žvalgybos tyrimus politikams, o VSD teigia, jog Seimo komisija viršijo įgaliojimus, darydama išvadas remiasi prielaidomis, ir nurodo svarstanti ginti savo reputaciją.