„Rosatom“ ir Baltarusijos institucijos nuolat slepia informaciją apie tikrąją situaciją AE, todėl apie įvykusius incidentus detalios informacijos neteikia“, – rašoma penktadienį viešai paskelbtoje tarnybos praėjusių metų veiklos ataskaitoje.

Pasak jos, „Rosatom“ ir Baltarusijos institucijos nuo pat projekto pradžios slėpė AE statybų metu vykusius incidentus, skubotą darbų eigą, specialistų kompetencijos stoką ir atsainų požiūrį į branduolinės saugos reikalavimus, tačiau tai nekėlė aplinkos taršos radioaktyviosiomis medžiagomis rizikų.

„Eksploatuojant branduolinę jėgainę, incidentai gali turėti rimtesnių pasekmių. Labai tikėtina, kad laiku nepateikta informacija apie tikrąją situaciją ribos galimybes operatyviai suvaldyti situaciją“, – teigia VSD.

Pasak ataskaitos, „Rosatom“ Astravo AE siekia pristatyti kaip sėkmės istoriją ir jos pavyzdžiu diegti savo technologijas ir stiprinti įtaką kitose užsienio šalyse.

„Rosatom“ ir Baltarusijos institucijos nuolat slepia informaciją apie tikrąją situaciją AE, todėl apie įvykusius incidentus detalios informacijos neteikia.

Anot VSD, viešoji retorika, pagyros projektui ir naujiems technologiniams sprendimams neatspindi tikros situacijos elektrinėje – dažni jos atsijungimai nuo tinklo rodo, kad joje dirbantys specialistai nuolat susiduria su įrangos defektais ir turi improvizuoti, ieškoti laikinų sprendimų sistemoms suvaldyti.

„Susiduriama su „Rosatom“ diegtų sistemų, kurios itin svarbios branduolinei saugai užtikrinti, defektais“, – teigia VSD.

Pabrėžiama, kad AE pirmojo bloko veikla, nors ir buvo nustatyti defektai, buvo atnaujinta nesiėmus visų būtinų veiksmų incidentui nuodugniai ištirti.

Anot VSD, „Rosatom“, siekdama, kad licencija pirmojo bloko komercinei veiklai būtų išduota nepaisant trūkumų, darė spaudimą baltarusių reguliuotojui ir bandė užsitikrinti valdžios palaikymą. Dėl spaudimo Minsko priežiūros institucijos išdavė licenciją, o veikla pradėta nepašalinus defektų ir neatlikus visų įrangos testų.

„Taigi, „istorinio įvykio“ diena buvo „Rosatom“ ambicijų, atsainaus požiūrio į branduolinės saugos reikalavimus ir politinio spaudimo Baltarusijos priežiūros institucijoms rezultatas“, – nurodė VSD.

Pabrėžiama, kad Baltarusijai nuo pat projekto įgyvendinimo pradžios trūko kvalifikuotų subrangovų ir personalo. AE ekspertai dėl kompetencijos stokos turi kliautis „Rosatom“ ar kitų Rusijos institucijų parama, o tai mažina tikimybę, kad į netikėtus incidentus, galinčius lemti aplinkos taršos radioaktyviosiomis medžiagomis pavojų, bus sureaguota laiku ir tinkamai.

Tikėtina, kad Rusija bandys paveikti elektros tinklų sinchronizavimą

Rusija naudojasi energetikos svertais, siekdama sau palankių sprendimų, todėl labai tikėtina, kad režimo atstovai, norėdami išlaikyti infrastruktūros sąsajas su Baltijos šalimis, ieškos būdų daryti įtaką Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Europa procesui, teigia Valstybės saugumo departamentas (VSD).

Penktadienį paskelbtoje tarnybos ataskaitoje teigiama, kad Kremlius bandys megzti naujus ir pasinaudoti esamais ryšiais su Baltijos šalyse veikiančiais lojaliais energetikos atstovais, stiprins lobizmą Europos Sąjungos institucijose ir manipuliuos Baltijos šalių sistemų išankstiniu atjungimu nuo BRELL žiedo.

Labai tikėtina, kad taip Kremlius siekė paspartinti „Nord Stream 2“ eksploatacijos pradžią.

Ataskaitoje nurodoma, kad pernai išryškėjo Rusijos koncerno „Gazprom“ manipuliacijos dujų rinkoje. Energetikos srityje siekta kuo greičiau pradėti naudoti dujotiekį „Nord Stream 2“, atkurti įtaką ir pozicijas, kurios pastaraisiais metais silpnėjo dėl suskystintųjų gamtinių dujų rinkos (SGD) plėtros ir išlaikyti Rusijos infrastuktūrą su Europos Sąjunga.

Praėjusių metų viduryje „Gazprom“ iki kontraktuose numatyto minimumo sumažino į Europą ir jos saugyklas tiekiamų gamtinių dujų srautą. Mažiau nei įprastai dujų buvo realizuota ir momentinių sandorių (spot) rinkoje, o dujų kainos ėmė sparčiai kilti ir pasiekė neįprastas aukštumas.

Anot VSD, palankias sąlygas manipuliuoti dujų tiekimu sukūrė ir situacija SGD rinkoje – „Equinor“ priklausanti didžiausia Europoje Hamerfesto SGD gamykla Norvegijos šiaurėje neveikė dėl 2020 metų rugsėjį kilusio gaisro, o dar aukštesnė nei Europoje dujų kaina Azijos šalyse į jas sutraukė rinkoje buvusius SGD krovinius.

„Kremliaus atstovai atvirai deklaravo, kad problemą būtų galima išspręsti paleidus dujotiekį „Nord Stream 2“ – pagreitinus licencijavimo procesus ir išdavus visus reikiamus leidimus jam eksploatuoti. Neva paleistu dujotiekiu būtų patiektas papildomas gamtinių dujų kiekis, kuris leistų Europai išvengti dujų krizės“, – teigia VSD.

Pažymima, kad „Gazprom“ turėjo techninių galimybių padidinti gamtinių dujų tiekimą, tačiau to nesiėmė.

„Labai tikėtina, kad taip Kremlius siekė paspartinti „Nord Stream 2“ eksploatacijos pradžią“, – nurodo VSD.

Rusija per tarpininkus siekia įsigyti Vakarų žvalgybos ir karines technologijas

Rusija per tarpininkus siekia įsigyti Vakarų technologijas žvalgybos ir karinėms reikmėms, o Lietuvai, kaip tranzito valstybei, teks suvaldyti šias rizikas, teigia Valstybės saugumo departamentas (VSD).

Anot VSD, tikėtina, kad Rusijos karinė pramonė išliks priklausoma nuo Vakarų technologijų, o dėl jai taikomų sankcijų tarpininkų paslaugų poreikis nemažės. Kontroliuojant prekių tranzito ir eksporto į Rusiją srautus, Lietuvai tenka atsakomybė suvaldyti rizikas, kad Vakarų gamintojų prekės nebūtų skirtos Rusijos karinei galiai didinti.

„Lietuva, siekdama užtikrinti tarptautinius įsipareigojimus, artimoje perspektyvoje susidurs su iššūkiais suvaldyti rizikas, kylančias dėl logistikos grandinėje dalyvaujančių tarpininkų bandymų nuslėpti dvejopą prekių paskirtį ir tikruosius panaudojimo tikslus“, – rašoma penktadienį viešai paskelbtoje VSD praėjusių metų veiklos ataskaitoje.

Dėl ekonominių sankcijų karą Ukrainoje pradėjusios Rusijos karinė pramonei sudėtinga įsigyti prekes, reikalingas technologinėms spragoms užpildyti.

Anot VSD, siekdama apeiti apribojimus, Rusija naudojasi Vakarų šalyse įsteigtų tarpinių bendrovių ir didmenine prekyba Rusijoje užsiimančių bendrovių paslaugomis – siekia nuslėpti dvejopą prekių paskirtį, tikruosius prekių panaudojimo tikslus ir išvengti kontrolės.

Rusija naudojasi Lietuvos, kaip vienos iš tranzito šalių, logistikos infrastruktūra ir tarpinių bendrovių paslaugomis, siekdama įsigyti Vakarų gamintojų prekes. Rusijos užsakymus vykdantys logistikos atstovai organizuoja prekių eksportą iš Lietuvos.

Muitinei deklaruojamos prekių gavėjos Rusijoje neretai yra bendrovės, užsiimančios didmenine prekyba, todėl rizika dėl tikrųjų galutinių gavėjų lieka neįvertinta. Taip Lietuva yra įtraukiama į dirbtinai kuriamas ilgas prekių pristatymo grandines, skirtas apeiti ribojimams ir neatskleisti tikrųjų užsakovų Rusijoje dėl jų sąsajų su karine pramone.