Vyriausybė laukia bankų malonės

Vyriausybė tikisi, kad komerciniai bankai ekonomikos ir verslo gaivinimo planui, kurio apimtis sieks 4-5 mlrd. litų, skirs papildomus 2 mlrd. litų.

Penktadienį verslininkams pristatyto šalies ekonomikos ir verslo gaivinimo plano apimtis – 4-5 mlrd. litų, praneša nacionalinis transliuotojas.

Tokia pinigų suma, kurią verslas gaus per komercinius bankus, turėtų padėti išspręsti įstrigusias kreditavimo problemas bei sumažinti palūkanas, taip pat paspartinti visuomeninių pastatų ir daugiabučių namų renovavimą.

Vyriausybė tikisi, kad komerciniai bankai prie ekonomikos gaivinimo prisidės ir savo lėšomis. Jų indėlis turėtų sudaryti dar apie 30-50 proc. plane numatytų lėšų, arba apie 2 mlrd. litų.

Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo teigimu, gauti iš bankų iki 2 mlrd. litų yra realu.

Premjeras Andrius Kubilius po plano pristatymo sakė, kad pirmosios paskolos verslą turėtų pasiekti jau kovą, o „didesni pinigai“ – gegužės-birželio mėnesį.

Tai esą priklauso ne nuo Lietuvos, o europinių institucijų, nes verslui gaivinti bus naudojamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos bei Europos investicinio banko (EIB) paskolos lėšos. Vyriausybė iš biudžeto tam numato skirti 100-300 mln. litų.
Dvi savaites gaivinimo planas dar bus derinamas su asocijuotomis verslo struktūromis, o vasario 23 d. pateiktas tvirtinti Vyriausybės posėdžiui.

Ūkio ministras Dainius Kreivys akcentavo, kad ekonomikos skatinimo planas leis išsaugoti daugiau darbo vietų, vien statybos sektoriuje – apie 50 tūkst. Be to, įgyvendinus daugiabučių atnaujinimo programą, gyventojai mažiau mokės už šilumą, taip pat bus renovuotos mokyklos, darželiai, ligoninės, senelių namai ir kiti visuomeniniai pastatai.

Tiesiogiai, anot ministro, verslą pasieks 4 mlrd. litų, dar 2 mlrd. litų sudarys papildomos ES lėšos pagreitinus jų panaudojimą.

Finansavimo šaltiniai bus trys – ES paramos lėšos, kurios sudarys didžiausią dalį, taip pat EIB paskola bei nacionalinio biudžeto asignavimai – iš Ūkio ministerijos investicinių programų tam numatoma skirti 100-300 mln. litų.

Šiemet buvo planuota panaudoti 3,3 mlrd. litų ES paramos, tačiau Vyriausybė įsipareigoja užtikrinti, kad iki šių metų pabaigos išmokėtų lėšų suma projektams siektų 5 mlrd. litų. Siekiant sumažinti apyvartinių lėšų poreikį ES finansuojamiems projektams Vyriausybė nustatys 30 proc. avansinio mokėjimo galimybę ir sutrumpins paramos išmokėjimo terminus.

„Tokio mechanizmo pagalba mes galime gauti šiandien lėšas, jas panaudoti ir grąžinti pagal pirminę paskirtį projektams, kuriems jie buvo skirti“, – aiškino D. Kreivys.
Vien viešųjų pastatų ir daugiabučių namų renovavimui numatytos lėšų apimtys sieks iki 3 mlrd. litų, iš jų viešųjų pastatų atnaujinimui ES lėšos sudarys 0,8 mlrd. litų.

Nekilnojamojo turto projektų plėtros bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sakė, kad jo sektoriaus atstovai Vyriausybei siūlo bendradarbiauti keičiant investicijų politiką. Visuomeninės paskirties pastatus – ligonines, mokyklas, darželius ir kitus – verslas galėtų statyti iš privačių lėšų, o Vyriausybė įsipareigotų juos išpirkti per 25 metus. Kitas siūlymas – jau pastatytus būstus konkurso tvarka valstybė galėtų įsigyti kaip socialinius būstus, nes šiuo metu situacija tam palanki – kainos yra sumažėjusios.

Pasak A. Kubiliaus, toks siūlymas bus svarstomas. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) pirmininkas S. Kropas teigė, kad bankai jau laukia gaivinimo pinigų ir jie tikrai padės pasidalyti rizika su Vyriausybe bei sumažinti skolinimo kainą verslui.

„Skolinama bus tiek, kiek bus gerų perspektyvių projektų“, – sakė S. Kropas. Anot jo, visiškai realu, kad bankai prie ūkio gaivinimo plano pridės dar 2 mlrd. litų. Palūkanas padės numušti fiksuota marža, valstybės garantijos.

„Dabar Vyriausybė iš tarptautinių organizacijų gali skolintis su apie 3,5 proc. palūkanomis, bankų marža dar būtų apie 2 proc., tad palūkanos galėtų būti apie 6 proc. vietoje dabar esančio dviženklio skaičiaus“, – kalbėjo LBA vadovas.

Jo nuomone, paskolos bus teikiamos eurais, nes šia valiuta jos bus gaunamos iš europinių institucijų. Esą dėl valiutos keitimo rizikos bankininkai dar nediskutavo.

Visuomenė taip pat kviečiama susipažinti su verslo skatinimo planu.