Ministrų kabinetui posėdžio metu pritarus Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtam projektui, šiems pirkimams nebus taikomos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos.

Anot ministerijos, antidronai iš „NT Service“ būtų įsigyjami už sumą iki 12 mln. eurų, dar iki 9 mln. eurų bus skirta iš „Brolis semiconductors“ perkamiems optiniams stebėjimo įrenginiams. Už ne didesnę nei už 1,5 mln. eurų sumą iš „Aktyvus Photonics“ bus įsigyjami lazeriniai taikinio žymekliai.

Tuo metu dėl bepiločių orlaivių įsigijimo ministerija konkrečių gamintojų nemini.

Anot KAM, įvairių rūšių dronams pirkti ketinama išleisti iki 19 mln. eurų. Iš šių lėšų būtų perkami ir Ukrainos kariuomenei skirti pirmojo asmens vaizdo principo (angl. first person view, FPV) dronai, žvalgybiniai orlaiviai, Lietuvos kariuomenei skirti dronai.

Ministerijos teigimu, bepiločiai orlaiviai bus įsigyjami iš šalies įmonių, gaminančių arba galutinai surenkančių bepiločius orlaivius Lietuvoje.

Įvairių rūšių dronams pirkti ketinama išleisti iki 19 mln. eurų. Iš šių lėšų būtų perkami ir Ukrainos kariuomenei skirti pirmojo asmens vaizdo principo (...) dronai, žvalgybiniai orlaiviai, Lietuvos kariuomenei skirti dronai.

„Lietuvos įmonėms būtų keliami pagrindiniai reikalavimai – kad bepiločių orlaivių valdymo programinė įranga būtų suprogramuota Lietuvoje, o bepiločių orlaivių surinktiems duomenims kaupti ir perduoti reikalinga debesijos paslaugų infrastruktūra būtų tik NATO ar Europos Sąjungos valstybėse narėse. Tokiu būdu perkami bepiločiai orlaiviai ir jų renkama informacija būtų apsaugoti nuo kibernetinių incidentų ir saugūs naudoti“, – teigia KAM.

Ministerija pažymi, kad vykdant pirkimus gali būti pasirinkta ne po vieną, o po kelis kiekvieno įsigyjamo bepiločių orlaivių tipo gamintojus, taip siekiant kuo labiau skatinti bepiločius orlaivius gaminančias ar surenkančias Lietuvos gamybos įmones.

KAM teigimu, taikyti šią išimtį leidžia sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nurodytos aplinkybės, kad kiekviena valstybė narė gali imtis priemonių, kurias mano esant būtinas apsaugoti gyvybiniams savo saugumo interesams, susijusiems su ginklų, amunicijos ir karinės paskirties medžiagų gamyba ar prekyba.

„Taip siekiama užtikrinti esminį nacionalinio saugumo interesą – apsaugoti valstybės suverenumą, teritorijos vientisumą ir demokratinę konstitucinę santvarką, taiką ir saugią aplinką valstybės raidai ir stiprinti Lietuvos gynybinę galią“, – teigia ministerija.

Pasak jos, įranga bus įsigyjama tiek Lietuvos, tiek Ukrainos kariuomenės reikmėms, taip pat tai prisidės prie Lietuvos gamintojų skatinimo vystyti techninius pajėgumus ir siekiant iki 2027 metų Lietuvos kariuomenėje pasiekti operacinį bepiločių orlaivių pajėgumą. 

Ministerijos teigimu, nepritaikius šios išimties, Gynybos resursų agentūra privalėtų skelbti konkursą, kuriame dalyvautų daugelis tiekėjų, įskaitant ir tiekėjus iš užsienio. Vykdant pirkimą konkurso būdu, galėtų būti atrinktas užsienio tiekėjas, pateikęs ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą, tačiau, anot KAM, nebūtų apsaugoti esminiai nacionalinio saugumo interesai ir uždaviniai.

Be to, nepritaikius išimties, anot KAM, nebūtų įmanoma sukurti ir skatinti karinės įrangos kūrimo, gamybos, tiekimo, priežiūros, palaikymo, remonto, atsarginių dalių tiekimo pajėgumų Lietuvos teritorijoje bei sukurti sąlygų nuolat ir laiku aprūpinti tiek Ukrainos, tiek Lietuvos kariuomenes karine įranga.