Tokia jos išvada bus teikiama Seimui.

Seimo narys siūlė atsisakyti dabar galiojančios Miškų įstatymo nuostatos, kad privalomieji atskaitymai, kurie naudojami viešųjų kelių priežiūrai, paskirstomi tik toms savivaldybėms, kurių teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų. B. Ropė siūlo jas paskirstyti po lygiai visoms savivaldybėms.   

Anot Aplinkos ministerijos, miškinguose rajonuose savivaldybėse kertama daugiau miško nei mažiau miškinguose, todėl gabenant apvaliąją medieną ne tik miško, bet ir vietinės reikšmės keliais, didėja jų sugadinimo tikimybė.

Anot jos, dabartinė tvarka, kai 15 proc. savivaldybėms skiriamų lėšų iš atskaitymų paskirstoma tik toms, kurių  miškingumas yra didesnis kaip 50 proc., iš dalies kompensuoja jų keliams daromą žalą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2024 metais surinkta 43,98 mln. eurų atskaitymų nuo pajamų pagal Miškų įstatymą, iš jų savivaldybėms paskirstyta 3 mln. eurų.

Nustačius, kad lėšų gali gauti visos 60 savivaldybių, mažiausiai miškingoms tenkanti lėšų suma būtų nuo 92 eurų per metus, o tai nepagerintų jų kelių priežiūros, teigia ministerija. 

Be to, pasak jos, jei būtų pritarta B. Ropės siūlymui, valstybės biudžetas gautų 35 proc. (apie 15,4 mln. eurų per metus) mažiau pajamų, būtų mažiau galimybių finansuoti bendrąsias miško reikmes, kurioms 2023–2025 metais iš valstybės biudžeto skirta po maždaug 8 mln. eurų, ir kitas valstybės biudžeto reikmes.

Šiuo metu valstybinių miškų valdytojai privalo šioms reikmėms atskaityti 15 proc., o privačių miškų – 5 proc.

Surinktos lėšos skirstomos taip: 85 proc. – į valstybės biudžetą ir 15 proc. į savivaldybių, kurių miškingumas yra didesnis kaip 50 proc. – tokios yra Neringos, Druskininkų, Varėnos, Visagino, Kazlų Rūdos, Švenčionių, Rietavo savivaldybės.