- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė siūlo taikyti baudžiamąją atsakomybę, kai žala gamtai siektų 19,6 tūkst. eurų ir daugiau, taip pat kai į aplinką išmetama daugiau kaip 0,1 tonos pavojingų cheminių, virš 5 tonų pavojingų ir virš 10 tonų nepavojingų atliekų.
Vyriausybė trečiadienį pritarė tai numatančioms Baudžiamojo kodekso pataisoms, griežtinančioms atsakomybę už žalą aplinkai.
Aplinkos ministerijos parengtomis pataisomis siūloma taikyti baudžiamąją atsakomybę už gamtai padarytą didelę žalą, kurią sukėlė Baudžiamajame kodekse apibrėžti šiurkštūs, sisteminiai aplinkos apsaugos pažeidimai.
Sisteminę žalą gamtai darantys asmenys turi žinoti, kad administracinėmis baudomis neišsipirks, už tai turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė
„Besikartojantys nusikaltimai aplinkai, dažnai vykdomi tų pačių asmenų, verčia persvarstyti bausmės neišvengiamumo užtikrinimo klausimą. Sisteminę žalą gamtai darantys asmenys turi žinoti, kad administracinėmis baudomis neišsipirks, už tai turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė“, – pranešime sakė aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Baudžiamuoju nusikaltimu aplinkosaugos pažeidimai būtų laikomi, kai žala aplinkai siektų 400 minimalių gyvenimo lygių (MGL), arba 19,6 tūkst. eurų ir daugiau, taip pat į aplinką išmetus daugiau kaip 0,1 tonos pavojingų cheminių medžiagų, daugiau kaip 5 tonas pavojingų atliekų ir daugiau kaip 10 tonų nepavojingų atliekų.
Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui yra pasiūlęs įstatyme aiškiai įtvirtinti, kas yra laikoma didele žala aplinkai, kad būtų galima operatyviai bei kokybiškai tirti nusikaltimus aplinkai ir žmonių sveikatai. Seimas šioms pataisoms yra pritaręs po pateikimo.
Prezidentas Baudžiamojo kodekso pataisomis siūlo nustatyti, kad žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviems organizmams laikoma didele žala, kai nustatoma, kad padarytas reikšmingas neigiamas poveikis arba bendra žalos suma viršija 12,5 tūkst. eurų.
Prezidentas taip pat siūlo praplėsti BK straipsnį, kad jo formuluotė apimtų visus Aplinkos apsaugos įstatyme įvardijamus aplinkos elementus, kad nebeliktų teisinių prielaidų išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą žalą tam tikriems, BK neišvardintiems aplinkos elementams.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose6
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos7
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...