Tačiau kelionių organizatoriai ir toliau galės susitarti su keliautojais ir pasiūlyti 12 mėnesių kuponą kitai kelionei. Tokiu atveju pinigai jiems nebūtų grąžinami per 14 dienų.

Ministrų kabinetas posėdyje svarstė siūlymą Civiliniame kodekse atsisakyti su ES direktyva nesuderinamo ilgesnio termino. Galutinį sprendimą priims Seimas. 

„Priėmus projektą, bus panaikinta neatitiktis direktyvai, išvengta galimo Europos Teisingumo Teismo proceso  (...) Bus užtikrinta turisto teisė į pinigų už neįvykusią kelionę grąžinimą per direktyvoje numatytą terminą – 14 dienų“, – rašoma aiškinamajame rašte.

„Tai yra įstatyme ir direktyvose numatyta, kad kitokių variantų nėra, 14 dienų principas yra taikomas“, – žurnalistams trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė S. Skvernelis.

Jis priminė, kad ankstesniuose Vyriausybės siūlymuose buvo numatyti ilgesni terminai, tačiau jie kėlė riziką, kad bus prieštaraujama Europos Sąjungos teisei.

„Iš Vyriausybės pirminiai variantai buvo gerokai ilgesni, tačiau įstatymo projektas buvo vetuotas ir buvo rizika, kad prieštarautų Europos Sąjungos teisei. Dėl to paliktas bendras reguliavimas“, – sakė premjeras.

Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė teigia, kad Lietuvos kelionių organizatoriai nepajėgtų grąžinti pinigų už neįvykusias keliones per 14 dienų, jei Seimas priimtų Civilinio kodekso pataisą ir atšauktų dabar jame numatytą 90 dienų terminą.

Pasak jos, įmonės negalėtų grąžinti pinigų per dvi savaites, nes jų neturi – partneriai užsienyje jų negrąžina, o pasinaudoti Vyriausybės pagalba pernelyg sudėtinga.

„Jeigu šiandien būtų toks sprendimas, tai būtų realiai pasakymas, kad Lietuvai nereikia turizmo verslo“, – BNS sakė ji.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, kad nepriėmus pataisų skubiai ir nepanaikinus ES direktyvos pažeidimo, valstybės biudžetas patirs nuostolių.

Europos Komisija yra nurodžiusi, kad ES Teisingumo Teismo prašytų Lietuvai skirti periodinę baudą (minimali — 560,88 euro per dieną, maksimali — 33,65 tūkst. eurų) arba vienkartinę baudą (minimali — 464 tūkst. eurų). Be to, pavieniai turistai, sužinoję apie direktyvos pažeidimą, gali paduoti valstybę į teismą, prašydami kompensuoti patirtus nuostolius.

Liepos pradžioje EK paskelbė, kad Lietuvos bei dar devynių ES valstybių nacionalinės kelionių paketų taisyklės pažeidžia Bendrijos teisę ir pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

Gegužę Seimas priėmė Civilinio kodekso pataisą, pagal kurią už keliones, neįvykusias dėl koronaviruso krizės, kelionių agentūros žmonėms pinigus gali grąžinti per ilgesnį laiką – 90 dienų, o ne per dvi savaites.

Seimas balandį įteisino specialius kuponus keliautojams, negalėjusiems išvykti į apmokėtas keliones dėl koronaviruso krizės. Kelionių organizatoriams leista siūlyti klientams vienerius metus galiojantį kuponą, o jei per šį laiką jis nebus panaudotas, agentūra privalo grąžinti pinigus.