„Šis sprendimas ne tik sutaupys šalies biudžeto lėšas, visa valstybės kelių administravimo sistema taps žymiai efektyvesnė, skaidresnė, ypač turint galvoje viešuosius pirkimus“, - pranešime spaudai tvirtino premjeras Saulius Skvernelis.

Vyriausybė turės dar priimti galutinį sprendimą posėdyje, o vėliau reformai turės pritarti ir Seimas.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis antradienį teigė, kad dar šiemet vietoje valstybės įmonės „Automagistralė“ ir 10-ies regioninių priežiūros įmonių turėtų atsirasti viena valstybės įmonė „Kelių priežiūra“. Ministro teigimu, reforma brendo jau seniai, o kelių priežiūros srityje buvo gausu korupcijos apraiškų.

Ministerijos skaičiavimais, centralizavus įmones, bus galima sutaupyti iki 8,5 mln. eurų. Į naują valstybės įmonę ketinama perkelti visą įmonių valdomą techniką ir personalą, o jos būstinė bus ne Vilniuje. Pagal planą kelius valdyti numatoma perduoti Lietuvos automobilių kelių direkcijai.

Kelių priežiūros įmonės pirmąjį 2016 metų pusmetį gavo 37,391 mln. eurų pajamų - 0,3 proc. daugiau nei 2015 metų sausį-birželį, kai jos buvo 37,261 mln. eurų. Įmonių normalizuotas grynasis pelnas (eliminavus turto mokesčio įtaką) per metus sumažėjo 5,7 proc. iki  1,799 mln. eurų.

Pritarė ir urėdijų pertvarkai

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė Aplinkos ministerijos siūlomai miškų urėdijų pertvarkai, vietoje 42 urėdijų įsteigiant vieną valstybės įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“.

„Urėdijų reformai Vyriausybė pritarė pasitarime, todėl klausimas dar keliaus į posėdį. Pasitarimo metu iškilo keletas techninių klausimų dėl pačios reformos. Taip pat premjeras išreiškė norą iki posėdžio išgirsti visas diskusijos puses“, - BNS sakė aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Anot jo, Vyriausybės posėdyje klausimas turėtų būti svarstomas po savaitės.

Aplinkos ministerija planuoja visus valstybinius miškus pavesti valdyti įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“, kuri bus įsteigta, sujungus 42 urėdijas, Valstybinį miškotvarkos institutą ir Generalinę miškų urėdiją. Skaičiuojama, tokiu būdu kasmet būtų sutaupyta 10 mln. eurų įmonių lėšų ir iki 3 mln. eurų - valstybės biudžeto pinigų.

Socialdemokratai nuo 2018 metų siūlo įgyvendinti kitą urėdijų pertvarką: leisti vienai urėdijai valdyti 25-60 tūkst. hektarų miškų bei per metus iškirsti ir pateikti į rinką ne mažiau kaip 100 tūkst. kubų žaliavinės medienos. Anksčiau jie teigė, kad nepalaikys Vyriausybės planuojamos reformos, tačiau ją turėtų palaikyti opozicinė Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).

Dabar visus valstybinius miškus valdo Generalinė miškų urėdija ir 42 miškų urėdijos. 2018 metais Lietuva siekia prisijungti prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), tam, pasak Vyriausybės, būtina pertvarkyti   urėdijas.

Praėjusi Vyriausybė planavo sustambinti urėdijas, tačiau tam pasipriešino Seimas ir įstatyme įrašė, kad privalo būti 42 urėdijos. Tuometinis Seimo Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma teigė, kad urėdijų skaičiaus įtvirtinimas įstatyme - tam tikras saugiklis, apsidraudžiant nuo „neprotingų aplinkos ministro ir Vyriausybės veiksmų“.