Ūkio ministerija Ministrų kabinetui pateikė, jos teigimu, Lietuvoje trūkstamų 27 profesijų sąrašą. Šių specialybių žmones būtų lengviau įdarbinti - jiems paprasčiau būtų išduodami leidimai, o darbdaviams nebeliktų prievolės mokėti tris kartus didesnį nei vidutinis darbo užmokestį - pakaktų pusantro karto didesnės algos.

Premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas BNS sakė, kad Medininkuose trečiadienį posėdžiavusi Vyriausybė šiam sąrašui pritarė. Sudaryti sąrašą Vyriausybę įpareigoja pernai priimtas įstatymas.

Ūkio ministerija teigia, kad tokie pakeitimai leistų pagerinti verslo aplinką ir pritraukti investicijas. Tarp profesijų yra programuotojai, informacinių technologijų specialistai, įvairių sričių inžinieriai, technikai. Šios nuostatos galiotų atvykėliams iš ne Europos Sąjungos šalių. Pačioje bendrijoje visi piliečiai gali dirbti kitoje šalyje be leidimo.

Baimė dėl pigios darbo jėgos

Mišrioje Seimo narių grupėje dirbanti Seimo narė ekonomistė Aušra Maldeikienė teigia, kad Lietuvoje galima rasti žmonių, kurie turi turi būtiną kvalifikaciją ir tų, kurie turi potencialias galimybes persikvalifikuoti. Jos teigimu, pigesnė darbo jėga iš trečiųjų šalių tampa dirbtiniu darbo užmokesčio stabdymo barjeru ir didina spaudimą viešajam sektoriui - švietimui, sveikatos priežiūrai.

„Darbdavių lobistams, pigios darbo jėgos verslininkų naudai atveriamos visos durys, kita visuomenės dalis lieka už užtrenktų durų“, - rašo A.Maldeikienė naujienų portale delfi.lt paskelbtame komentare, kritikuodama Vyriausybės planus.

Pasak politikės, imigracija iš trečiųjų šalių gali padidinti įtampą visuomenėje, kaip nutiko Didžiojoje Britanijoje.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas taip pat įžvelgia algų dempingo pavojų.

„Užsienio specialistų įdarbinimas visada yra susietas su tam tikromis problemomis. Pasinaudojant kitų šalių specialistais yra daromas darbo užmokesčio dempingas, jeigu atvyksta daug užsienio specialistų ir jie sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą, o atlyginimas vietos gyventojams nedidėja. Tai yra įmanoma“, - BNS sakė A.Černiauskas.

Tačiau „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė teigia, kad nors bedarbius įdarbinti darosi vis sunkiau ir tą lemia ne vien per maži atlyginimai - rinkoje yra neatitikimas tarp bedarbių kvalifikacijos ir darbo rinkoje reikalingų įgūdžių.

„Tą spręsti reikia, bet sprendimas nėra neįsileisti reikalingos darbo jėgos. Tai yra atskira problema, kurią reikia spręsti tobulinant perkvalifikavimo ir švietimo sistemą, tai yra sudėtingos ir negreitai rezultatų duodančios struktūrinės reformos. Tuo tarpu darbo jėgos trūkumas stabdo ekonomikos plėtrą dėl mažesnio patrauklumo investicijoms ir atotrūkio tarp produktyvumo ir atlyginimų augimo“, - BNS sakė ji.

Pasak V.Šečkutės, nuogąstavimai, kad lengvesnis užsieniečių įdarbinimas tai gali turėti neigiamos įtakos algoms, gali nepasitvirtinti.

„Aukštos kvalifikacijos darbuotojai yra paklausūs daugelyje šalių, taigi Lietuva tokių darbuotojų gali ir tiesiog nesugebėti prisivilioti, kad ir lietuviškais atlyginimais jau nekalbant apie mažesnius. Taip pat turime galvoti ir apie tai, ar geriau turėti labai spartų, bet netvarų atlyginimų augimą, kaip tai buvo iki krizės, ar kiek lėtesnį, bet tvaresnį augimą“, - sakė ji.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus sako, kad prioritetas turėtų būti skiriamas lietuvių emigrantų sugrąžinimui ir permainoms švietimo srityje, kad būtų rengiami reiklingi specialistai.

„Mes visų pirma turime pritraukti į užsienį išvykusius lietuvius. Mes turime agituoti žmones, kad jie grįžtų į Lietuvą, o tik vėliau žiūrėti į trečiąsias šalis. (...) Kalbant apie informacines technologijas, jeigu jaunimas, neturintis darbo, turėtų IT specialybę ar išsilavinimą, tai jie visi turėtų darbą nedelsiant. Problema yra ta, kad aukštosios mokyklos nesugeba paruošti IT specialistų. Jeigu aukštosios mokyklos nesugeba paruošti specialistai, tai juos belieka atsivežti iš užsienio, todėl būtina gerinti švietimą“, - BNS sakė V.Sutkus.

Vyriausybei saugiklių pakanka

Ūkio ministerija teigia, kad teisės aktuose pakanka saugiklių dėl atlyginimų dydžio.

„Užsieniečiui negali būti mokamas mažesnis atlyginimas nei tokios pat profesijos atstovui lietuviui. Be to, nustatant atlyginimus, žiūrima į įdarbinančios įmonės ir tos veiklos, kurioje srityje darbuotojas dirbs, vidutinį atlyginimą. Taigi, čia suveikia saugikliai, kurie neleidžia darbdaviui specialiai mažinti atlyginimų užsieniečiams. Kitaip sakant, jeigu lietuvis gauna du vidutinius darbo užmokesčius, tai ir užsienietis turės gauti du vidutinius darbo užmokesčius, nepaisant to, kad įstatyme numatyta minimalus dydis yra pusantro vidutinio darbo užmokesčio“, - BNS sakė ūkio ministro atstovas spaudai Mindaugas Janulionis.

Jo teigimu, Ūkio ministerija prognozuoja, kad per metus į Lietuvą gali atvykti apie 200-300 profesijų sąraše esančių specialistų.

Vyriausybė taip pat akcentuoja Darbo biržos duomenis, kad 56 proc. apklaustų pramonės įmonių trūksta kvalifikuotų specialistų.

„Galime prognozuoti, kad 2020 metais šalyje reikės 10 tūkst. Informacinių technologijų specialistų. Poreikis augs ir kitose srityje, ypač pramonės sektoriuje. Bendrai visose ES valstybėse talentų poreikis išaugs iki 900 tūkst. Todėl jau dabar imamės priemonių, kaip galėtume paskatinti aukštos kvalifikacijos specialistus įsidarbinti Lietuvoje. Lengvesnės įsidarbinimo procedūros – viena iš priemonių, kaip valstybei padėti kompensuoti reikalingų aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumą ir taip išvengti darbo našumo stagnacijos. Žinome, turime peržiūrėti ir savo švietimo sistemą, kad reikiamus specialistus galime išsiugdyti patys “, – po Vyriausybės posėdžio pranešime spaudai teigė ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 44,5 tūkst. užsieniečių - 8 proc. daugiau nei metais anksčiau. Paskutinė Eurobarometro apklausa parodė, kad imigraciją iš trečiųjų šalių - ne Europos Sąjungos - teigiamai vertina 26 proc. lietuvių, neigiamai - 71 proc. Anot Darbo biržos, vasario 1 dieną Lietuvoje buvo 155 tūkst. darbo ieškančių žmonių - tai sudarė 8,7 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Su visu 27 profesijų sąrašu galima susipažinti čia.