Vyriausybė siūlo, kad išmoka būtų skiriama tik tuo atveju, jei vaiko tėvai dirba, vaikas nelanko jokio darželio, taip pat jei tėvai su aukle pasirašo sutartį.

Be to, siūloma išmoką susieti su teisiniais saugikliais, pavyzdžiui, auklė turėtų įrodyti, kad jai nėra taikomi darbo su vaikais apribojimai.

Seimo nariai siūlo apibrėžti auklėtojo sąvoką – tai būtų asmuo, už atlygį prižiūrintis ikimokyklinio amžiaus vaikus. Auklėtojai vaikus prižiūrėti gali savo arba tėvų būste, vienu metu prižiūrint ne daugiau kaip penkis vaikus.

Be to, siūloma kompensuoti dalį tokių išlaidų – 50 proc. auklėtojo atlygio, bet ne daugiau kaip šešias bazines socialines išmokas (BSI, 294 eurai). Pasak Seimo narių, tam iš valstybės biudžeto kasmet reikėtų apie 8,9 mln. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo skirti vienodo dydžio išmoką, kuri nepriklausytų nuo prižiūrimų vaikų skaičiaus ir auklėtojos atlyginimo – ji būtų lygi penkioms BSI ir siekų 255 eurus. Tam per metus iš biudžeto reiktų 7,7 mln. eurų.

Preliminariai tokias išmokas per metus galėtų gauti apie 2,5 tūkst. šeimų.

Seimo narių teigimu, vietų skaičius vaikų darželiuose didėja, tačiau problema išlieka, dalis tėvų samdo aukles arba vienas iš tėvų prižiūri vaiką. Vaikai į darželius priimami maždaug nuo dvejų metų, o palikti, pavyzdžiui, šešių mėnesių vaiką kelioms valandoms galimybės nėra.

Tėvams samdant auklę jos statusas teisės aktuose nėra įtvirtintas, todėl nėra galimybės ir kompensuoti išlaidas.

Vyriausybės išvada bus teikiama Seimui kartu siūlant projektą svarstyti kartu su 2024 metų valstybės biudžeto projektu.