Vyriausybė pradeda svarstyti, ką darys su maždaug 1,4 mlrd. eurų (beveik 5 mlrd. litų), jei Stokholmo arbitražas priimtų Lietuvai palankų sprendimą ginče su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ ir pastarasis privalėtų išmokėti valstybei tokio dydžio kompensaciją.

„Vyriausybė rengiasi įgyvendinti galimą Lietuvai palankų arbitražo sprendimą „Gazprom“ byloje. Priėmusi protokolinį sprendimą, Vyriausybė įsipareigotų paskirstyti gautą naudą vartotojams. Energetikos ministerija kartu su kitomis institucijomis ir įmonėmis bus įpareigota parengti tvarką, kaip paskirstyti gautą naudą vartotojams“, - BNS sakė energetikos ministro atstovas spaudai Mantas Dubauskas.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime svarstys atitinkamą protokolinio sprendimo projektą. Tikėtina, kad pinigai būtų pervesti į valstybės biudžetą, o iš jo paskirstyti gyventojams ir įmonėms. Kol kas neskelbiama, ar pinigai būtų išmokėti tik dujų, ar ir kitiems vartotojams. Tačiau neatmetama, kad pinigai galėtų būti skirti visuomenei svarbiems dujų infrastruktūros projektams.

Stokholmo arbitražo posėdis planuojamas šių metų vasarą, o sprendimas būtų paskelbtas rudenį. Lietuva pernai lapkritį pateikė atsiliepimą į atsakovo „Gazprom“ pareikštą atsiliepimą (dubliką), o pavasarį pastarasis pateiks dar vieną savo atsiliepimą (tripliką).

Kai kurie BNS kalbinti analitikai sako, kad Vyriausybės noras parodyti „Gazprom“, jog pinigai už permokėtas dujas bus grąžinti galutiniams vartotojams yra geras sprendimas ir gali pasitarnauti jai arbitražo byloje.

Vyriausybė arbitraže reikalauja „Gazprom“ vartotojams grąžinti permoką už dujas, per didele kaina tiektas Lietuvai 2004-2012 metais. Ieškinio suma oficialiai neskelbiama, tačiau, pasak šaltinių, ji artima 5 mlrd. litų. 

Procesas inicijuotas 2012 metais praėjusios Vyriausybės, o dabartinės Vyriausybės vadovai nuolat teigė, kad šio ieškinio Lietuva neatsiims. 

Tikėtina, kad siekdamas paveikti Stokholmo arbitražą, o galbūt ir Europos Komisiją, kuri grasino nubausti „Gazprom“ už per dideles dujų kainas Rytų Europos klientams, Rusijos koncernas pernai gegužę 21 proc. sumažino dujų kainą bendrovei „Lietuvos dujos“.

Vyriausybės ir „Gazprom“ ieškinys yra pirmasis toks Europoje - iki šiol su Rusijos koncernu bylinėjosi tik bendrovės. Pavyzdžiui, vykdydamas Paryžiaus arbitražo nutartį, „Gazprom“ 2013 metais grąžino Vokietijos energetikos bendrovei RWE avansu sumokėtus 1,5 mlrd. JAV dolerių, o dujų kaina buvo sumažinta atgaline data - nuo 2010 metų gegužės.

2011 metais „Gazprom“ peržiūrėjo ilgalaikių sutarčių kainas bendrovėms „Premium Gas“, „Edisson“, „Sinergie Italiane“, „GDF Suez“, „Wieh“, „Wingas“, SPP, o 2012 metais kainas pakeitė Vokietijos „E.ON Ruhrgas“, Austrijos „Econgas“ ir „GWh Gashandel“ bei Italijos ENI. Be to, dėl nuolaidos ir kainos formulės pakeitimo koncernas susitarė ir Lenkijos dujų bendrovė „PGNiG“.